Komisijos pirmininkas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Leonardas Talmontas paskelbė, kad yra šešių Laisvės premijos komisijos narių atsistatydinimo pareiškimai, tad joje lieka 7 nariai - kvorumas yra ir ji galinti dirbti.
Iš karto po balsavimo, kuriuo atmestas siūlymas premiją skirti V.Landsbergiui, iš komisijos pirmininkės pareigų atsistatydinanti pareiškė Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė ir komisijos narė liberalė Dalia Kuodytė.
Kitą dieną Seime buvo paskelbtas dar penkių komisijos narių - išeivijos atstovės Irenos Annos Gasperavičiūtės, Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataro Sauliaus Pečeliūno, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato Nikolajaus Medvedevo, Seimo narių Mišrios grupės atstovo Povilo Urbšio ir „tvarkietės“ Onos Valiukevičiūtės - atsistatydinimo pareiškimas.
S.Pečeliūnas per spaudos konferenciją perspėjo, kad išeivijos atstovės I.A.Gasperavičiūtės bei N.Medvedevo parašų po pareiškimu dėl objektyvių aplinkybių dar nėra, bet teigė, kad telefonu jie patvirtino tokią savo valią ir parėmė iniciatyvą. L.Talmontas per Etikos ir procedūrų komisiją pranešė, kad raštiškas N.Medvedevo atsistatydinimo pareiškimas nėra gautas.
Kai Seimas atsisakė Laisvės premiją skirti V.Landsbergiui, nutarimo projektas grąžintas iniciatoriams - Laisvės premijos komisijai - jį tobulinti. Pasak Etikos ir procedūrų komisijos vadovo L.Talmonto, komisija gali apsispręsti tiek projektą grąžinti su V.Landsbergio, tiek su kita pavarde.
„Jie viską gali“, - į žurnalistų klausimą, ar komisija gali rinkti kitą kandidatą, atsakė EPK vadovas.
Atsakydamas į pastabą, kad Laisvės premijos įstatymas numato kandidato rinkimų procedūrą ir komisija išvadą apie atrinktą pretendentą turi pateikti iki lapkričio 23 dienos, L.Talmontas tikino, jog procedūra nebus pažeista. Pasak L.Talmonto, kandidatūra buvo pateikta laiku - iki lapkričio 23 dienos, bet Seimas ją atmetė, o dokumento tobulinimo procedūros įstatymas nereglamentuoja, tad Laisvės premijos komisija galinti veikti savo nuožiūra.
„Komisija susirenka ir tobulina - o kokia pavardė ten atsiras, ar V.Landsbergio, ar Valdo Adamkaus, ar dar kitų žmonių, čia jau komisijos (sprendimas). Viskas buvo pateikta (laiku), bet atiduota tobulinti. Įstatyme nepasakyta, iki kada patobulinti, o iki kada - pateikta, ir iki kada - apsispręsti Seimas“, - sakė Etikos komisijos vadovas.
Etikos komisijos vadovas taip pat neslėpė, kad gali atsirasti ir septintasis parašas dėl atsistatydinimo iš komisijos. Tuomet, pasak jo, Seimo Žmogaus teisių komitetas turėtų kreiptis į frakcijas, kitas deleguojančius institucijas, kad vietoj atsistatydinusių jie siųstų naujus atstovus.
Laisvės premijos komisijos įstatymas numato, kad komisijos sudėtį tvirtina Seimas Seimo Žmogaus teisių komiteto teikimu.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkė „darbietė“ Zita Žvikienė BNS sakė, kad raštai Seimo frakcijoms, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijai bei Signatarų klubui dėl naujų narių delegavimo į Laisvės komisiją bus išsiųsti artimiausiu metu.
Kaip Laisvės premijos komisijos vicepirmininkė ji tvirtino nežinanti, ar senos sudėties komisija gali dirbti ir ką ji galėtų padaryti.
Z.Žvikienė atkreipė dėmesį, kad Laisvės premijos įstatyme nustatyta data - lapkričio 23 diena, - iki kada privalu pateikti kandidatą. Tik pakeitus įstatymą galima iš naujo ieškoti kandidatų. Kita vertus, įstatyme numatyta, jog ši premija teikiama sausio 13 dieną, tad būtų sudėtinga iš naujo atlikti visą kandidatų siūlymo, rinkimų procedūrą.
„Mano supratimu, laiko prasme yra labai sudėtinga“, - sakė Seimo narė.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji - Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji - pogrindinės spaudos leidinio „ Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.