Balsuojant dėl V. Gapšio, „už“ buvo penki, „prieš“ – du, susilaikė trys. Tarp pastarųjų buvo ir komisijos pirmininkas konservatorių-krikdemų atstovas Stasys Šedbaras – jo balsas nulėmė galutinį sprendimą.
„Nusivilti nėra dėl ko. Manau, kad pakankamai atkreipiau dėmesį į tai, jog prokuratūra žaidžia politinį žaidimą“, - sakė V. Uspaskichas.
Pasak S. Šedbaro, įtarimų dėl V. Gapšio veiksmų apimtis ir jo vaidmuo byloje „nesudarė prielaidos teigti, kad būtina atimti teisinę neliečiamybę“.
Komisijos posėdyje trečiadienį daugiausia buvo aiškinamasi, ar byla yra politizuota. Atremdamas tokius tvirtinimus S. Šedbaras teigė manąs priešingai. Esą galimus baudžiamojo proceso ir įrodymų rinkimo pažeidimus, prokuratūros veiksmus turėtų vertinti teismas. „Kad būtų politinių veikėjų ar partijų įtaka, argumentų neišgirdome“, - sakė parlamentaras.
Prašė negadinti politiko karjeros
Teisiamus „darbiečius“ trečiadienio posėdyje karščiausiai gynė partijos kolegė V. Baltraitienė. „Darau išvadą, kad byla yra politinė. Jos tikslas – eliminuoti iš politinės erdvės vieną žmogų, o kartu – ir kitą“, - tvirtino ji ir teigė apskritai nematanti priežasties, kodėl galima kaltinti V. Gapšį.
Anot parlamentarės, nuo pat DP įsikūrimo šia politine jėga domėjosi Valstybės saugumo departamentas (VSD), „tam tikros verslo struktūros ir „valstybininkai“, aukšti pareigūnai esą tarėsi su įtakingais kolegomis Rusijoje, kaip pašalinti partijos pirmininką iš Lietuvos.
„Jei V. Uspaskichas buvo kažkuo įtariamas, renkama medžiaga apie jį, sekamas kiekvienas žingsnis, kodėl leido jam laisvai išvykti į Rusiją?“ – retoriškai klausė V. Baltraitienė. Seimo narei taip pat nesuprantama, kodėl kratą partijos būstinėje darė VSD pareigūnai, neįsileisdami tuometinės DP vicepirmininkės Loretos Graužinienės, advokato ir kitų liudininkų.
„Matau politinius motyvus, čia ne tik kažkokia buhalterinė byla“, - tvirtino V. Baltraitienė. Tą patį ir trečiadienį, ir ketvirtadienį tvirtino abu teisiami „darbiečiai“.
Savo ruožtu V. Gapšys aiškino, kad nebūtina gauti oficialų patvirtinimą, jog tyrimas buvo politizuojamas – tai esą galima suprasti iš įvairių aplinkybių. „Ar Rusijoje, Baltarusijoje užrašoma, kad byla yra politinė?“ – retoriškai klausė jis.
DP narys prašė kolegų negadinti jo – jauno politiko – karjeros, mat šis teisinis procesas esą paženklins jį visam gyvenimui. „Jei taip reikia, paaukokite mus, kad išsiaiškintume, ar Lietuvoje demokratija veikia“, - siūlė V. Gapšys.
Tuo metu V. Uspaskichas piktinosi, kad panašiais būdais žmonės buvo teisiami tik Stalino laikais. „Jūs norite šou daryti. Jei to reikia, uždėkite man antrankius“, - komisijos nariams siūlė V. Uspaskichas.
Posėdyje kalbėjęs prokuroras Saulius Verseckas pripažino, kad politinį atspalvį byla turi: „Politinė potekstė yra, nes kalbame apie partijos veiklą, kuri buvo paremta neaiškiais šaltiniais. (…) Kalbame ne apie kažkokią UAB, kuri nesumokėjo mokesčių, o apie valstybės valdymą ir jo teisėtumą“.
Siūlė nedaryti meškos paslaugos parlamentarams
Ketvirtadienį parlamentarai vėl įsivėlė į ginčą dėl bylos tyrimo procedūrų. Anot konservatorių-krikdemų atstovo Vaidoto Bacevičiaus, jei tyrime pasitaikė procesinių pažeidimų, juos turėtų nagrinėti teismas, o ne Seimo komisija. „Neturime padaryti meškos paslaugos Seimo nariams ir leisti pasislėpti už neliečiamybės“, - siūlė jis.
Savo ruožtu liberalcentristas Artūras Melianas priminė, kad veikos, dėl kurių kaltinami „darbiečiai“, buvo atliktos prieš keletą metų ir nėra susijusios su dabartiniu jų statusu. „Visuomenė ir mes turime žinoti, kas atsitiko“, - aiškino parlamentaras.
Tautos prisikėlimo partijos frakcijos nario Manto Varaškos paklaustas, ar būdamas Rusijoje gyveno tik gimtojoje Archangelsko srityje ir Maskvoje, „darbiečių“ lyderis atsakė teigiamai. V. Uspaskichas tvirtino nė vieno iš dviejų savo butų Rusijos sostinėje adresų neslėpęs nuo pareigūnų.
Tačiau S. Verseckas patikino, kad DP vadovas, būdamas Maskvoje, nepateikė jokio dokumento su realios gyvenamosios vietos adresu. „Tie asmenys, kurie, kaip matėme, su juo bendrauja, nurodydavo, kad jiems nežinoma, kur jis gyvena. Tarp jų buvo ir L. Graužinienė“, - sakė prokuroras.
A. Melianas, nors ir pasisakęs už teisinės neliečiamybės naikinimą, pripažino, kad teisėtvarkos pareigūnai kartais kišasi į politinius procesus. Jis priminė 2004 m. dirbęs vienoje Seimo komisijoje, kuri pripažino, jog teisėtvarkos institucijos daro įtaką politiniams sprendimams. Dėl to vėliau teko trauktis Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovui Valentinui Junokui.
„Iš to, kas buvo pasakyta ir kas yra medžiagoje, kyla daug klausimų. Labai dažnai teisėtvarkos veiksmai arba neveikimas sudaro prielaidas manyti, kad teisėtvarkos institucijos naudojamos politiniuose procesuose“, - pažymėjo A. Melianas.
Dėl parlamentarų teisinės neliečiamybės panaikinimo Vilniaus apygardos teismo prašymu į Seimą kreipėsi generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Jei komisijos parengtame rezoliucijos projekte siūloma patenkinti šį prašymą, jam priimti reikia daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų – mažiausiai 71.
V. Uspaskichas ir V. Gapšys kaltinami vadinamojoje DP „juodosios buhalterijos“ byloje. Jiems inkriminuojamos įvairios veikos, sunkiausia – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Už tai gresianti griežčiausia bausmė – iki 4 metų laisvės atėmimas.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad partija 2004-2006 m. neįrašė į oficialią apskaitą daugiau kaip 24 mln. Lt pajamų, daugiau kaip 23 mln. Lt išlaidų, nesumokėjo valstybei daugiau kaip 3,8 mln. Lt mokesčių ir įmokų.