Komisijos pirmininkas neatskleidė, ar sąrašuose yra asmenų, susijusių su valstybės tarnyba, pavardžių.
“Pavardės išaiškės ketvirtadienį. Iš pradžių reikės patikrinti jas su gyventojų registro duomenimis”, - žurnalistams sakė jis. Tačiau apie pavardžių paviešinimą bus kalbama tik tada, kai komisija pateiks išvadas Seimui.
LNK žiniomis, komisijai pateiktame sąraše yra Seimo narys Vladimiras Orechovas, Šiaulių apskrities viršininkas Alvydas Šedžius, buvęs susisiekimo viceministras Valerijus Ponomariovas, Panevėžio rajono tarybos narys Jonas Katinas, buvęs Kauno apskrities viršininkas Valentinas Kalinauskas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Punys, Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Valentinas Janonis, Alytaus rajono aplinkos apsaugos departamento direktorius Česlovas Meržvlinskas, tarnautojas Vadimas Popovas ir Akmenės rajono tarybos narys Albinas Klimas.
Istorikas A.Anušauskas teigia, jog asmenys žinojo, kad jie yra įtraukiami į KGB rezervą. "Tai kas yra paskelbta viešumoje apie asmenų žinojimą ar nežinojimą - dokumentai patvirtina, kad buvo klausiama asmenų sutikimo", - sakė A.Anušauskas Seimo komisijos, tiriančios valstybės pareigūnų ir politikų įtraukimo į KGB rezervą sovietmečiu aplinkybes, posėdžio metu.
Paklaustas, kokia forma sutikimas turėdavo būti duodamas, KGB archyvus tyręs istorikas sakė, jog užtekdavo ir žodinio sutikimo.
Pasak A.Anušausko, buvimą KGB rezerve galima būtų traktuoti ir kaip bendradarbiavimą su KGB. "Kaip kitaip žmogus atsirastų KGB rezerve, jeigu atsisakydavo žmogus, tai ir jo paslaugų būdavo atsisakoma", - teigė istorikas.
Vėliau A.Anušauskas patikslino, jog šis atsakymas nereiškia, kad jis prilygina buvimą KGB rezerve sąmoningam bendradarbiavimui.
"Kol komisija nepateiks savo išvados, ar buvimas KGB rezerve prilygintinas ar ne sąmoningam bendradarbiavimui, aš nenoriu reikšti savo nuomonės", - pažymėjo jis.
Apie tai, kad gali būti keliama sąmoningo bendradarbiavimo su KGB versija užsiminė ir komisijos pirmininkas Skirmantas Pabedinskas. Tačiau jo teigimu apie tai būtų galima kalbėti, jei bus likę rašytinių šaltinių.
“Kiekvienas KGB rezervistas negalėjo šiaip tapti rezervistu. Be abejo su jais buvo kalbama. Bus tiriami šaltiniai - jei bus kur nors pasirašyta, tada bus galima traktuoti kaip sąmoningą bendradarbiavimą”, – sakė S.Pabedinskas.
Pasak A.Anušausko, KGB rezervistų funkcija buvo, iškilus būtinybei, užtikrinti kontražvalgybinį darbą, tačiau apie konkrečių dalinių uždavinius duomenų nėra išlikę.
Istoriko teigimu, pagrindinė asmenų, įtrauktų į KGB rezervą, užduotis - “ruošti save”, t.y., dalyvauti apmokymuose. Konkrečių užduočių tokie asmenys nežinojo, nes tai buvo “KGB reikalas” – jos turėdavo būti atskleidžiamos tik esant ekstremalioms situacijoms. Savo asmens bylų KGB rezervistai taip pat nematė.
“Veikti nuolat jiems (KGB rezervistams – DELFI) nereikėjo. Manau, kad čia reikia kalbėti apie visuomenės informavimo problemą”, – žurnalistams sakė A.Anušauskas.
Komisijos pirmininkas S.Pabedinskas teigia, kad Seimo komisija, išklausiusi A. Anušausko nuomonę apie rezervistų statusą, įtaką, funkcijas, dar turės kreiptis į vadinamuosius zoninius komisariatus, kuriuose gali būti likę įvairios medžiagos.
Į kitą Seimo komisijos posėdį, kuris vyks šį ketvirtadienį, KGB rezervistų sąrašuose figūruojantys Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Valstybės saugumo departamenti Arvydas Pocius ir Seimo pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas nebus kviečiami. Ketvirtadienį į jį planuojama kviesti Liustracijos komisijos pirmininką Vytautą Damulį.
Tačiau Antanas Valionis, Arvydas Pocius ir Alfredas Pekeliūnas iki ketvirtadienio turi raštu atsakyti į KGB rezervo veiklą tiriančios komisijos klausimus.
"Mes norime sužinoti, kaip jie tapo KGB rezervistais", - žurnalistams antradienį sakė Seimo komisijos pirmininkas Skirmantas Pabedinskas.
Komisija antradienio posėdyje suformulavo minėtiems asmenims trylika klausimų. Nuo atsakymų į juos priklausys komisijos išvada, ar jie sąmoningai bendradarbiavo su KGB. Gavusi atsakymus, komisija ketina kitą savaitę į savo posėdį pakviesti A.Valionį, A.Pocių ir A.Pekeliūną.
DELFI primena, jog komisijai pavesta ištirti A.Valionio, A.Pociaus ir A.Pekeliūno įtraukimo į KGB rezervą praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje aplinkybes.
Minėtų pareigūnų buvimo KGB rezerve faktas Lietuvoje sulaukė prieštaringų vertinimų. Vieni teigia, jog jie turėtų nedelsiant pasitraukti iš savo postų, kiti tvirtina, jog savo veiksmais URM ir VSD vadovai įrodė lojalumą Lietuvai.
Pagal Lietuvos įstatymus, būti įrašytam į KGB rezervą nereiškia sąmoningo bendradarbiavimo su šia sovietų represine struktūra, tačiau visuomenėje diskutuojama, ar tokie asmenys turi moralinę teisę eiti aukštas valstybines pareigas.
