Tokie ambicingi planai trečiadienį buvo pristatyti Seimo Priklausomybių prevencijos komisijai, kuri svarstė „Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir su narkotikais susijusios žalos klausimais iki 2035 metų“. Tačiau komisijos nariai ir į posėdį pakviesti ekspertai dokumento projekte pasigedo dėmesio tabako žalos mažinimui ir atvirų galimybių reaguoti į visuomenėje vykstančius reiškinius.
Šį dokumentą planuojama pristatyti Seimui pavasario sesijoje. Jį planuojama patvirtinti Seimo nutarimu.
Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian, strateginis tikslas išlieka sukurti sveikesnę ir saugesnę visuomenę. „Numatome gana ambicingus rezultatus, kaip mes norime gyventi 2035 metais“,– sakė ji Seimo komisijos posėdyje.
Pasak G. Belian, veiksmų planas, nurodantis, kaip pasiekti užsibrėžtų tikslų, turėtų atsirasti vėliau, tačiau ji pristatė kai kurias planuojamas naujoves, pavyzdžiui, telefoninės pagalbos liniją, skirtą metantiems rūkyti. Tuo tarpu posėdyje dalyvavę ekspertai pažymėjo, kad tokia pagalba pasaulyje yra gana sena praktika, o Lietuvai reikėtų orientuotis į dabar vykstančius pokyčius ir reiškinius.
„Šiandien viskas kinta itin greitai – atsiranda naujų tabako vartojimo reiškinių. Tad stebina, kad visi tabako gaminiai yra sulyginami ir atsiduria viename krepšelyje. Šiuo metu tiek Europos Parlamento rezoliucijoje kalbama apie skirtingus gaminius, tiek keičiasi ir PSO tonas dėl tam tikrų tabako produktų. Taigi neminėti ir nekalbėti apie šiuos reiškinius būtų keista. Turėtume numatyti veiksmus ir galimas ateities pozicijas, nes dokumentas rengiamas trylikai metų“, – teigė Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė.
Darbotvarkėje numatyta, kad norintys atsisveikinti su rūkymu žmonės galėtų gauti informaciją ne tik apie psichologinę pagalbą telefonu, bet ir apie galimybę naudoti tam tikrus padėsiančius atsikratyti priklausomybės medikamentus. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai informavo, kad svarstoma dalį tam skirtų medikamentų kompensuoti valstybės lėšomis.
Posėdyje dalyvavęs gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis atkreipė dėmesį, kad galimybė gauti nemokamą pagalbą ir medikamentų neveikia taip efektyviai, kaip galėtų. „Kasdien susiduriu su priklausomybių kamuojamais pacientais, kurie jau išbandė daugybę metodų. Ne vienerius metus domiuosi tabako žalos mažinimo priemonėmis ir tyrimais, bet Lietuvoje net nesu tikras, ar galiu užsiminti pacientams, kad yra gaminių, kurie yra potencialiai mažiau žalingi. O kalbėti apie tai su žmonėmis, kurie patiria nesėkmingus bandymus atsisakyti cigarečių, reikia“, – pripažino gydytojas, dirbantis Panevėžio priklausomybės ligų centre.
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė M. Danielė pabrėžė, kad Lietuva iki šiol visą laiką rūkymo klausimą sprendė keliais būdais, tai yra kainų didinimas, prekybos ir kontrabandos ribojimas, kontrolės priemonės, informacinės priemonės apie rūkymo žalą.
„Istoriškai matome, kad tabako priklausomybė Lietuvoje, šios priklausomybės gydymo problematika visada buvo nustumta į šoną. Daugybė priklausomų žmonių net nelaiko to problema ir mes, kaip valstybė, kalbant apie nacionalines programas, tokių iš tikrųjų ir neturėjome. Turėjome akcizų, kainų kėlimo, kontrabandos kontrolę, gąsdinančią informaciją apie rūkymą, bet tokios į sveikatą orientuotos programos pasigendu“,– sakė M. Danielė.
Jos nuomone, reikia plėsti priemones, padėsiančias žmonėms atsisakyti rūkyti, ir jas įtraukti į Seime svarstomą „Nacionalinę darbotvarkę“.
„Kodėl dokumente nėra kalbama apie tabako žalos mažinimą, kai Lietuva turi didžiausią prarastų potencialių gyvenimo metų rodiklį Europoje? Dėl rūkymo žmonės Lietuvoje praranda sveikatą lygiai taip pat kaip ir dėl alkoholio, narkotikų vartojimo. Todėl tabako žalos mažinimas neturi likti paraštėse – šią sritį būtina įtraukti į ilgalaikę programą, kaip tai daro Pasaulio sveikatos organizacija“, – per posėdį sakė Eglė Radišauskienė, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė.
Jai pritarė gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov.
„Kalbėdami apie priklausomybių prevenciją, tabako žalos mažinimo neturėtume atstumti tarsi trečio brolio. Šis aspektas yra ne mažiau svarbus negu narkotikų ir alkoholio žalos mažinimas, nes teisingai parinktos ir įgyvendintos priemonės galėtų prailginti kokybiško gyvenimo trukmę“, – kalbėjo teisininkas, manantis, kad šiuo metu priklausomybių prevencijos politika Lietuvoje nėra efektyvi.
A. Rudanov pasiūlė vadovautis neseniai PSO atlikta analize, kurioje yra išnagrinėti bei aptarti priklausomi ir nepriklausomi moksliniai tyrimai, susiję su tabako žalos mažinimu. Eksperto nuomone, pokyčių šioje srityje yra daug, tad jiems turi būti paliktas atviras kelias ir Nacionalinėje darbotvarkėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir su narkotikais susijusios žalos klausimais iki 2035 metų.
„Priklausomybę nuo cigarečių sukelia nikotinas, tačiau rūkantis žmogus kartu su dūmais įkvepia ir daugybę kenksmingų medžiagų.
Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, JAV ir kitos šalys atkreipia dėmesį, kad yra gaminių, kuriuose tų kenksmingų medžiagų mažiau. Todėl ir Lietuva turėtų skirti daugiau dėmesio tokiems tyrimams, nes jie gali užvesti ant kelio, kaip sumažinti su rūkymu susijusį sergamumą ir mirčių skaičių“, – dėstė Seimo narys Jonas Varkalys.
Jis pripažino, kad nepritaria darbotvarkės projektui, kuriame nėra vietos tabako žalos mažinimui. J. Varkalio teigimu, strategija turėtų būti pakankamai lanksti, kad būtų galima reaguoti į visuomenėje vykstančius reiškinius ir priimti atitinkamus sprendimus.
Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir su narkotikais susijusios žalos klausimais iki 2035 metų – strateginis planavimo dokumentas. Jame numatomi ilgalaikiai valstybės siekiai, prioritetai ir įsipareigojimas taikyti sveikata grįstą požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą bei padėti žmonėms saugoti ar atkurti savo sveikatą, gerovę ir gyvenimo kokybę, primena ELTA.
Darbotvarkės paskirtis – nustatyti ilgalaikės, subalansuotos valstybės politikos tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo kryptis, kurios padėtų mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio paklausą, pasiūlą bei žalą asmeniui ir visuomenei, valstybei. Strateginis Darbotvarkės tikslas – sukurti sveikesnę ir saugesnę visuomenę, kurioje kiekvienam žmogui siekiama padėti išvengti alkoholio, tabako ir narkotikų daromos žalos ar ją sumažinti, taip pat sudaromos galimybės rūpintis savo, šeimos ar bendruomenės narių sveikata, socialine ir ekonomine gerove.