Už V. Matuzo imuniteto atėmimą pasisakė 6 komisijos nariai, balsavusių prieš nebuvo, o trys konservatoriai susilaikė.
„Komisija ką tik principinį balsavimą atliko. Ir balsų dauguma, ryškia balsų dauguma, pritarė generalinio prokuroro prašymui teikti Seimui siūlymą leisti patraukti Seimo narį V. Matuzą baudžiamojon atsakomybėn, suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę“, - po posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkas, konservatorius Stasys Šedbaras.
Pats S. Šedbaras nuo balsavimo nusišalino. Jis teigė nenorėjęs, kad viešojoje erdvėje būtų abejojama jo objektyvumu dėl partinės priklausomybės.
Pasak jo, komisija nutarė, kad politizavimo įrodymų savo byloje V. Matuzas nepateikė. „Imuniteto esmė būtų tokia. Jeigu būtų politiniai motyvai, jeigu būtų pagrįstų tam tikrų įrodymų, nuomonių išsakyta, tai tik tada galima būtų tiek komisijoje, tiek Seime svarstyti apie tai, kad čia yra ne kriminalinis (kaltinimas – DELFI), o kažkoks kitoks. Ilgai diskutavome, keitėmės nuomonėmis, ir išsakė didžioji dalis (komisijos narių – DELFI), kad jie neįžvelgia kokio nors politinio užsakymo, politinio spaudimo aspektų“, - aiškino S. Šedbaras.
D.Bekintienė: V.Matuzas buvo medžiojamas kaip žvėris
Viena aktyviausių korupciniais nusikaltimais kaltinamo parlamentaro gynėjų komisijoje buvo V. Matuzo politinė bendražygė, konservatorė Danutė Bekintienė. „Jis buvo medžiojamas kaip žvėris“, - sakė D. Bekintienė.
Jai pritarė ir kitas konservatorius Edmundas Pupinis, abejojęs, ar už kaltinimų V. Matuzui neslypi politinė potekstė.
„Tvarkietis“ Egidijus Klumbys oponavo kolegei – jo nuomone, prokurorai ir Specialiųjų tyrimų tarnyba ėmėsi visų priemonių, kad jų nebūtų galima apkaltinti politikavimu. Panašią nuomonę išsakė ir keletas kitų komisijos narių, raginusių teisingumą vykdyti teisme, o ne Seimo posėdžių salėje.
Panaikinti V. Matuzo neliečiamybę ragino ir „darbietis“ Saulius Bucevičius. Jis priminė savo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą, lig šiol minantį teismų slenksčius Darbo partijos byloje. S. Bucevičiaus nuomone, V. Matuzas, kaip ir V. Uspaskichas, galėtų teismo proceso metu būti populiarumo viršūnėje.
Liberalas Laimontas Dinius taip pat pasisakė už neliečiamybės panaikinimą. „Jeigu tai liestų mažiau įtakingą Seimo narį, mes turbūt būtume jau pirmame posėdyje panaikinę jo imunitetą. Su visa pagarba V. Matuzui“, - kalbėjo L. Dinius.
Krikščionių partijos frakcijos narys Jonas Stanevičius siūlė Seimo nariams nekvestionuoti teisėsaugos veiksmų, o leisti teismui įvertinti visą medžiagą.
V.Matuzo prašymą apklausti papildomus asmenis komisija atmetė
Laikinosios komisijos vadovas, konservatorius Stasys Šedbaras priminė V. Matuzo prašymą komisijos posėdžiuose išklausyti tam tikrus susijusius asmenis. Tiesa, pavardžių politikas neįvardijo – jų V. Matuzo prašyme nebuvo.
Komisijai iškilo klausimas, ar šie asmenys yra korupcijos bylos, kurioje kaltinamas V. Matuzas, įtariamieji.
Tačiau V. Matuzo prašymą komisija atmetė: 3 nariai balsavo už, 6 – prieš. S. Šedbaras nuo balsavimo nusišalino.
Dauguma – už neliečiamybės panaikinimą
Opozicijos ir kai kurių valdančiųjų atstovai pasiūlė nedelsti ir spręsti dėl V. Matuzo neliečiamybės panaikinimo. Tokiomis pačiomis proporcijomis – 6 prieš 3 – komisija nutarė balsuoti dėl neliečiamybės panaikinimo.
Paskelbtus balsavimą, už V. Matuzo neliečiamybės panaikimą balsavo 6 komisijos nariai, prieš – nė vieno, susilaikė trys. S. Šedbaras balsavime vėl nedalyvavo.
Galutinį sprendimą, tvirtinant komisijos sprendimo tekstą, sutarta priimti trečiadienį popiet.
Konservatoriai D. Bekintienė ir E. Pupinis toliau ragino aiškintis, ar V. Matuzas buvo politiškai persekiojamas. D. Bekintienė skundėsi, esą komisija taip ir neatsakė į šį – jos nuomone, pagrindinį – klausimą.
S.Šedbarui – liaupsės už objektyvumą
Tuo tarpu E. Klumbys pagyrė S. Šedbarą – esą komisijos pirmininko pavyzdžiu pasekti ir nuo balsavimo nusišalinti turėjo ir kiti komisijai priklausantys konservatoriai.
Pats komisijos vadovas po posėdžio žurnalistams sakė nusišalinęs dėl to, kad nebūtų spekuliuojama jo partine priklausomybe.
„Visokiausių buvo išsakoma kaltinimų, kad čia buvo specialiai siekta pirmininko (posto konservatoriams – DELFI), kad būtų daroma įtaka. (...) Stengiausi iš tiesų būti objektyvus ir neprimesti savo valios, nuomonės“, - aiškino S. Šedbaras.
Jis taip pat teigė norėjęs išvengti situacijos, kai komisijos balsai pasiskirsto po lygiai – tokiais atvejais lemiamą žodį taria komisijos pirmininkas.
E.Pupinis: komisija neleido V.Matuzui apsiginti
Tuo tarpu E. Pupinis žurnalistams teigė nepritariantis ne tiek pačiam sprendimui, kiek komisijos atsisakymui išklausyti papildomus liudytojus, kurių prašė V. Matuzas.
„Man kelia tam tikrų abejonių, kuomet STT (Panevėžio valdybos – DELFI) vadovas, vykdęs tyrimą, išsiaiškinęs nusikaltimą, atsistatydina iškart. Ir, kaip čia buvo pateikta, nežinau – tiksli ji ar ne, eina į politiką. Praktiškai kandidatuoti toje pačioje apygardoje, - prisimindamas V. Matuzo kaltinimus buvusiam Panevėžio STT vadui Povilui Urbšiui kalbėjo konservatorius. - Man tas nėra priimtina. Ir manyčiau, kad galėjome užduoti dar keletą klausimų tiems žmonėms, kurie vykdė tą tyrimą. Ir dar vienas dalykas – buvo gautas kreipimasis gerbiamo V. Matuzo su prašymu išklausyti bent dalį asmenų, kurie „turi informacijos, galinčios padėti įvertinti, ar man mesti kaltinimai nėra susiję su politika“. Mes tą galėjome padaryti. Ir nemanyčiau, kad tai būtų užtrukę.“
„Nemanau, kad taip greit ir paprastai viskas turi vykti“, - pridūrė politikas.
Paklaustas, ar bylos poteksčių neturėtų vertinti teisėsauga, E. Pupinis pareiškė, kad teisėsauga „tikrai nenagrinės politinio motyvo“.
„Teisėsauga nagrinės faktus ir po to, pagal faktus, pateiks savo išvadas ir pan. Tačiau jeigu žmogus prašo dėl politinio motyvo, tai iš tikrųjų galima būtų tą nagrinėti. (...) Nemanau, kad sprendimas (teisme – DELFI) bus priimtas, kad politinis motyvas buvo. Bus pasakyta: kaltas arba nekaltas. Bet mums, kaip politikams, svarbu, kad būtų vengiama politinių motyvų tyrimo metu“, - aiškino konservatorius.
DELFI primena, kad generalinis prokuroras paprašė panaikinti V. Matuzo neliečiamybę dėl vadinamosios Panevėžio korupcijos bylos.
D. Valys konkrečiai išvardijo, ką ir kaip įtariamas padaręs V. Matuzas. Esą politikas, įtariama, organizavo susitarimus dėl viešųjų pirkimų ir piktnaudžiavimą tarnyba. Tarp asmenų, kurių veiksmus esą organizavo V. Matuzas, D. Valys paminėjo „Panevėžio energijos“ vadovus, verslininkus ir paties parlamentaro žmoną.
„Pirma. Siekdamas neteisėtai gauti turtinės naudos iš kooperatinės bendrovės „ŽilVyčio kooperatinė bendrovė“ už akcinei bendrovei „Panevėžio energija“ priklausančioms katilinėms parduodamą biokurą, organizavo AB „Panevėžio energija“ vadovaujančių ir atsakingų darbuotojų – generalinio direktoriaus Vytauto Šidlausko ir bendrovės pirkimų tarnybos viršininko Aristido Lideikio – piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, sudarant išskirtines sąlygas KB „ŽilVyčio kooperatinė bendrovė“ neteisėtu būdu laimėti AB „Panevėžio energija“ organizuotus keturios biokuro viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė – 17,5 mln. Lt, - Seimo posėdyje kalbėjo D. Valys. - Antra. Siekdamas turtinės naudos Žilėnų žemės ūkio kooperatyvui „Dobilas“, organizavo valstybės įmonės „Panevėžio miškų urėdija“ urėdo Daugirdo Lukoševičiaus ir urėdijos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko Rolando Kevėno piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, sudarant išskirtines sąlygas žemės ūkio kooperatyvui „Dobilas“ neteisėtu būdu laimėti organizuojamą miško valymo ūkinių paslaugų pirkimo konkursą, vertė – 63,26 tūkst. Lt. (...) Trečia.
Siekdamas turtinės naudos kooperatinei bendrovei „ŽilVyčio kooperatinė bendrovė“, organizavo kooperatinei bendrovei „ŽilVyčio kooperatinė bendrovė“ atstovaujančių asmenų Danutės Matuzienės, Gintaro Žilėno, Laimutės Žilėnienės, Mindaugo Juodpalio veiksmus sukčiavimo būdu, apgaule gaunant 680 tūkst. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto paramos lėšų. (...) Ketvirta. Siekdamas turtinės naudos kooperatinei bendrovei „ŽilVyčio kooperatinė bendrovė“, organizavo Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjos Zinaidos Marmokienės piktnaudžiavimą tarnyba, sudarant išskirtines sąlygas, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kooperatinei bendrovei „ŽilVyčio kooperatinė bendrovė“ išsinuomoti 73 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus Panevėžio rajone.“
Z. Marmokienė 2008 m. Seimo rinkimuose dalyvavo su konservatoriais. G. Žilėnas pernai su ta pačia partija ėjo į savivaldos rinkimus.
Politikui taip pat mesti įtarimai medžioklės dokumentų klastojimu. „Penkta. Veikdamas savo asmeniniais interesais, dalyvaudamas valstybės įmonės „Panevėžio miškų urėdija“ organizuojamose profesionaliose medžioklėse, piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, nemokėdamas už kas privalomo mokesčio. Bei klastojo dokumentus apie sumedžiotus žvėris ir sumokėtus mokesčius“, - sakė D. Valys.
Anot generalinio prokuroro, šiame tyrime įtarimai pareikšti 22 asmenims, tarp jų – vienai įmonei. D. Valio žodžiais, dauguma įtariamųjų visiškai ar bent iš dalies pripažįsta savo kaltę.
Pats V. Matuzas teigia, kad kiti įtariamieji prisipažino ne laisva valia. Jam metamus kaltinimus politikas vadina politiniu susidorojimu, kurį esą užsakė viena Panevėžio grupuotė.