„Ne kas kitas, o fašistinė Musolinio Vyriausybė privertė Lietuvos ambasadorių atiduoti raktus. Ačiū Dievui, tuometiniam mūsų atstovui užteko įžvalgos ir jis, negalėdamas pasipriešinti, atidavė tuos raktus Italijos užsienio reikalų ministerijai, o ne Rusijos ambasadai, kaip to reikalavo italų pusė“, - DELFI aiškino politikas.
Komitetas nusprendė, kad nuomonė turi būti pareikšta vėliau, gavus išsamesnės informacijos iš tam tikslui premjero sudarytos darbo grupės. Tačiau, A. Ažubalio manymu, darbo grupės pateiktos informacijos pareikšti pozicijai ambasados klausimu pakanka.
„Manau, kad po poros savaičių, pasvarstę ūkinę ekonominę problemos sprendimo pusę, priimsime pareiškimą, kuriame komitetas pasakys savo poziciją dėl šitos problemos“, - po penktadienį vykusio Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio sakė komiteto pirmininkas J. Karosas.
Lietuva ne kartą yra raginusi Italijos valdžią spręsti Lietuvos diplomatinės atstovybės pastatų grąžinimo klausimus. Tačiau, pasak J. Karoso, Italija delsia spręsti problemą, nes "palyginti mažai pajudėjome į priekį“.
DELFI primena, kad Lietuva jau keliolika metų derasi su Italija dėl kompensacijos už 1940 -aisiais prarastą Lietuvos ambasados pastatą Italijoje. Lietuva ambasados pastatą Romoje išsimokėtinai įsigijo 1937 metais. Nuo Lietuvos aneksijos 1940-aisiais pastate šeimininkauja Rusijos diplomatai.
„Villa Lituania“ vertinę nepriklausomi Italijos ekspertai nustatė, kad buvusi Lietuvos ambasada verta 20 mln. eurų (apie 70 mln. litų).