Tokį sprendimą, nepaisant Aplinkos, Žemės ūkio ministerijų bei Prezidentūros kritikos komitetas priėmė vienbalsiai.
Be to, sutarta šiek tiek pavėlinti įstatymo įsigaliojimo laikotarpį – Seimui apsisprendus, naktinė optika būtų legalizuota ne nuo naujųjų metų, bet nuo kovo 1 d.
Naujas Medžioklės įstatymo pataisas Seime inicijavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika. Pasak jo, tiek atliktas ekspertinis vertinimas, tiek pateiktas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinis vertinimas įrodo, kad pagrindinės abejonės dėl įstatyminių pokyčių yra Aplinkos ministerijoje.
„Pagrindinės baimės – Aplinkos ministerijos kompetencijoje, kurias galima išsklaidyti poįstatyminiais teisės aktais, t. y., ministro įsakymų reglamentuoti naktinių taikiklių naudojimo tvarką“, – kalbėjo K. Mažeika.
„Galbūt juos galėtų daugiau pakonsultuoti Medžioklėtyros laboratorija kai kuriais klausimais. Turbūt tik reikia kreiptis, visi įrankiai yra“, – aiškino jis.
STT kritika: gali atsirasti neteisėti susitarimai tarp aplinkosaugininkų ir medžiotojų
Visgi, posėdyje dalyvavę STT atstovai patikino, kad, gavę Aplinkos apsaugos komiteto prašymą atlikti antikorupcinį vertinimą, esminių pastabų nebuvo pateikta. Tačiau atkreiptas dėmesys į galimas grėsmes, susijusias su veiksminga medžioklės kontrole.
Pasak STT Antikorupcinio vertinimo skyriaus specialistės Sandros Kaziukevičiūtės, Aplinkos ministerija akcentuoja, kad įteisinus naktinius taikiklius nebūtų praktinių galimybių veiksmingai kontroliuoti, ar su tokia įranga medžiojami tik leidžiami žvėrys.
„Mūsų nuomone, projektu siekiamas įtvirtinti teisinis reguliavimas gali sukurti tokią situaciją, kai už kontrolę atsakingo subjekto darbuotojai, pasinaudodami priežiūros vykdymo procedūrose esančiomis spragomis, galėtų tyčia arba dėl neatsargumo neatidžiai vykdyti priežiūros veiksmus“, – STT poziciją dėstė S. Kaziukevičiūtė.
„Neatmetama prielaida, kad tokia situacija galėtų lemti ir neteisėtus susitarimus tarp Aplinkos apsaugos pareigūnų ir medžiotojo, siekiančio išvengti galimai jam nepalankių sprendimų priėmimo ir poveikio priemonių taikymo“, – akcentavo ji.
Be to, specialistė atkreipė dėmesį, kad gali būti sunku nustatyti ir šiurkščius medžioklės taisyklių pažeidimus.
„Tai vis tiek neeliminuoja tam tikros grėsmės, jog galimai aplamai nebūtų įmanoma nustatyti tokių pažeidimų“, – kalbėjo S. Kaziukevičiūtė.
Prezidentūra, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos ragino projekto nepalaikyti
Šalies vadovo aplinkos ir infrastruktūros grupės patarėja Agnė Jakštienė nurodė komiteto nariams, kad Prezidentūra negali remti Medžioklės įstatymo pataisų, nes projektas numato naktinių taikiklių įteisinimą ne tik išimtiniais atvejais.
„Naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje nėra tradicinė populiacijos reguliavimo priemonė, kuri yra paprastai naudojama tam tikrais ekstremaliais atvejais“, – kalbėjo prezidento patarėja.
„Turėtų išimties pagrindu įtvirtinamas tas leidimas – reglamentuojama, kokiais atvejais, kokiu laiku ir kokioje vietoje tokių ginklų naudojimas yra galimas“, – pabrėžė ji.
Kritikos įstatymui negailėjo ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius. Kaip ir STT atstovai, jis atkreipė dėmesį į prietaisų naudojimo kontrolės užtikrinimo keblumus.
„Kontrolės sudėtingumas pasireikštų tuo, kad įstatymu leidžiant medžioti tik tam tikras gyvūnų rūšis, nebus galima įvertinti, ar kitos, tos pačios medžioklės metu sumedžiotos gyvūnų rūšys buvo sumedžiotos naudojant šį prietaisą, ar ne“, – kalbėjo A. Klimavičius.
Visgi, Aplinkos ministerijos atstovui atkirto komiteto pirmininkas, liberalas Viktoras Pranckietis – esą specialistas reiškia asmeninę nuomonę, o ne vadovaujasi moksliniais duomenimis.
„Jūs nereikškite savo asmeninės nuomonės, nuneigdamas mokslininkų išrašytus daiktus dokumente“, – piktinosi pirmininkas.
Jis taip pat nebuvo linkęs suteikti žodį žemės ūkio viceministrui Donatui Dudučiui – V. Pranckietis nurodė, kad viceministro pasirašyta pažyma tėra jo asmeninė pozicija.
Viceministras pabrėžė – naktinių taikiklių įteisinimas vargu, ar padės kontroliuoti afrikinio kiaulių maro plėtrą. Jis taip pat suabejojo, ar tokių prietaisų įteisinimas nesukels papildomų saugumo grėsmių kaimų ir atokesnių vietų gyventojams.
„Kokia, sakykime, vidutinė mūsų medžiotojų kultūra ir gebėjimai – viduryje dienos nesugeba stumbro nuo šerno atskirti. Kas dėsis, kai naktį, riboto matymo sąlygomis naudos tokius prietaisus – nežinau...“ – svarstė D. Dudutis.
Tačiau komiteto pirmininkas V. Pranckietis tokias viceministro pastabas atmetė.
„Apie kaimo gyventojų saugumą tai visiškai nusišnekėjote. Kalbėti, kad šaudys bet kas ir bet kur – tai ir dabar gali tamsoje šaudyti į trobas“, – kalbėjo liberalas.
„Negąsdinkite kaimo gyventojų, kad čia kažkokie papildomi dalykai atsitiks“, – ragino jis.
Kaip ELTA jau skelbė, lapkričio pradžioje Seimas po pateikimo pritarė Medžioklės įstatymo pataisoms, siūlančioms įteisinti naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje.
Įstatymo iniciatoriai siūlo įteisinti naktinio matymo naudoti medžioklėje, tačiau aiškiai reglamentuoti ir riboti jų naudojimą. Projekte numatoma, kad naudoti naktinius taikiklius būtų galima medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.
Taip pat siūloma papildyti draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių bei priemonių sąrašą lankais bei kitais templiniais ginklais ir kovinių bei agresyvių veislių šunimis.