„Tai, kas vyksta, yra nepriimtina, nes jei metus vyko procesai dėl Lenkijos ir nesugebėta rasti sprendimo su pagrindine strategine partnere, kur valdžių pasikeitimas – tektoninis, yra labai pavojinga“, – URK posėdžio metu kalbėjo komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
„Aš siūlau ir prašau perduoti gerbiamai patarėjai ambasadorei Astai Skaisgirytei, kad mes jos laukiame kitą posėdį, kuris, tikėtina, bus sausio 10 dieną. Siūlau jį daryti uždaru režimu ir pabandyti kartu surasti sprendimą dėl Lenkijos“, – dėstė jis.
Po posėdžio politikas nedetalizavo, ar sausį kartu su Prezidentūros atstovais bus aptartos visos konkrečios teiktų kandidatų pavardės ir kvalifikacijos. Visgi, Ž. Pavilionis patikino, kad komitetas aktyviai sieks rasti sprendimą ir išspręsti tarp Užsienio reikalų ministerijos ir Prezidentūros tvyrančias įtampas.
„Manau, kad privalome užtikrinti, kad atstovas būtų. Tai negali tęstis“, – akcentavo jis.
G. Landsbergis naujų pavardžių kol kas teikti neketina
Tęsiantis barniams dėl naujojo ambasadoriaus Varšuvoje paskyrimo, prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė laukiantis naujų URM teikiamų kandidatūrų šioms pareigoms užimti.
Savo ruožtu ministras G. Landsbergis tikina, kad URK pasiūlė tinkamą sprendimą ir iki komiteto posėdžio su Prezidentūros atstovais naujų pavardžių šalies vadovui teikti neketina.
„Manau tai, ką pasakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, yra turbūt logiškas kelias“, – žurnalistams po posėdžio sakė G. Landsbergis, klausiamas, ar teiks naujas kandidatų pavardes šalies vadovui.
„Užsienio reikalų komitetas turi teisę vykdyti parlamentinę kontrolę ir tokiu klausimu. Kadangi kviečia ateiti aptarti konkrečiai pavardžių uždarame posėdyje, esame pasiruošę padaryti“, – aiškino jis, pridurdamas, kad posėdžio metu bus aptartos ir kandidatų kvalifikacijos.
ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę teigė kol kas neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras. Visgi, kodėl kandidatai šalies vadovui netiko, ministras komentuoti nenorėjo.
Tuo metu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas nemokėjo lenkų kalbos. Netrukus po to URM pranešė, kad tokia informacija nėra teisinga.
„Tarp pateiktų siūlytų profesionalų ambasadorių yra lenkų kalbą mokančių“, – Eltai teigė G. Landsbergio atstovė spaudai P. Levickytė.
Šalies vadovas taip pat nurodė, kad URM politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 m. rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 d., pasibaigus jo kadencijai.