Siekiant užkardyti seksualinius nusikaltimus, Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė su parlamentarų grupe įregistravo įstatymo projektą “Dėl asmenų, įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus, užkardymo”. Projekto autorių nuomone, seksualinius nusikaltimus padariusius asmenis būtina kontroliuoti net ir jiems atlikus bausmę. Kaip viena iš kontrolės formų yra siūlomas seksualinių nusikaltėlių registro kūrimas ir duomenų iš registro apie nusikaltimus padariusius asmenis ir galimas rizikas, susijusias su buvimu laisvėje, teikimas.
Registrą siūloma sudaryti iš dviejų atskirų duomenų bazių: ribotos prieigos ir viešojo registro.
Seimo teisininkai: projektas prieštarauja Konstitucijai
Seimo kanceliarijos Teisės departamento vertinimu, siūlomas įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, nedera su kitais įstatymais, dažnai stokoja teisinės logikos, neatitinka teisėkūros principų.
Seimo teisininkų nuomone, siūlymas Ribotos prieigos registre kaupti duomenis apie asmenis, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas dėl nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui buvo nutrauktas, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui.
Konstitucijoje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
„Asmeniui nutraukus baudžiamąjį procesą (...) ir nesant apkaltinamojo nuosprendžio, tokio asmens duomenų įtraukimas į Ribotos prieigos registrą, disponavimas šiais duomenimis, taip pat tokių asmenų kontrolė, neigiamai įtakotų asmenų reputaciją, jų pasirinkimą ir galimybę dirbti, taip pat atsirastų kiti ribojimai, išimtinai taikomi nuteistiems asmenims. Taigi, tokiam asmeniui, nesant jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kiltų analogiški padariniai kaip ir teistam asmeniui“,- sakoma Seimo teisininkų išvadoje.
Įstatymo projekte kalbama ir apie atsakomybės sugriežtinimą darbdaviams, tikrinant darbuotojus, pretenduojančius dirbti su nepilnamečiais. Jei darbuotojas priimamas į pareigas, susijusias su nepilnamečių auklėjimu, švietimu, laisvalaikiu, gydymu ar priežiūra, darbdaviai dėl jo galimybių dirbti tokį darbą privalėtų gauti informaciją iš Ribotos prieigos registro.
Seimo Teisės departamento nuomone, čia trūksta teisinio ir loginio aiškumo, kadangi nėra aiškios tokių duomenų gavimo pasekmės, t. y. kaip darbdavys turėtų vertinti gautą informaciją apie tai, jog asmens duomenys yra kaupiami Ribotos prieigos registre.
Seimo teisininkai, įvertinę įstatymo projektą, pastebi, kad „net ir tiems asmenims, kurių atžvilgiu (...) baudžiamasis procesas buvo nutrauktas, būtų neįmanoma įsidarbinti, teikti paslaugas ar savanoriauti veiklos srityse, susijusiose su nepilnamečiais asmenimis“.
Jų nuomone, teikiama nuostata prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui.
„Pagal projekto nuostatas pasekmių atsiradimas asmeniui siejamas ne su jo kaltės įrodymu, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu ir teistumo atsiradimu, kaip tai numato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo bei Švietimo įstatymo nuostatos, o su ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimu. Tokiu atveju teikiama nuostata prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui“,- sakoma Teisės departamento išvadoje.
Įstatymo projektas, teisininkų nuomone, nedera su pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principu. „Teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų“,- sakoma Teisės departamento išvadoje.
Joje pažymima, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra ir nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas. Pavyzdžiui, projekte nurodoma, kad turi būti nustatomos „ypatingos seksualinių nusikaltimų rizikos vietos“, tačiau projekte ši nuostata nėra toliau detalizuojama, t. y. subjektams nėra nustatoma jokių iš to išplaukiančių teisių ar pareigų.
Seimo teisininkai pasigedo teisinės logikos reguliavime, pagal kurį viešajame registre tvarkomi duomenys apimtų ir visus ribotos prieigos registro duomenis. „Taigi ribotos prieigos registras de facto būtų prieinamas visiems suinteresuotiems asmenims, įskaitant potencialius asmens darbdavius. Projekte nėra nuostatų, detalizuojančių, kokie subjektai galėtų gauti Viešojo registro duomenis“,- pastebi Seimo teisininkai.
Todėl projekto turinys, jų nuomone, turėtų būti peržiūrėtas ir pakoreguotas iš pagrindų. „Visos projekto nuostatos turi būti revizuotos, atsisakant perteklinių, besidubliuojančių nuostatų, jos turi būti suderintos ne tik su kitais galiojančiais įstatymais, tačiau ir tarpusavyje“,- sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje.
Kaip ELTA jau skelbė, įstatymo projektą įregistravusios Seimo narės Rimantė Šalaševičiūtė, Aušrinė Norkienė ir Rita Tamašunienė siūlo jį taikyti seksualiniams nusikaltimams, įskaitant baudžiamuosius nusižengimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui.
Seksualinių nusikaltėlių registrą valdytų Teisingumo ministerija, ji koordinuotų registro funkcionavimą. Registro duomenis, informaciją tvarkytų Probacijos tarnyba ir Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Siūloma, kad duomenis iš Ribotos prieigos registro galėtų gauti teisėsaugos institucijos. Tai yra teismai, prokuratūra, policija, valstybės ir vietos valdžios institucijos, taip pat darbdaviai dėl darbuotojų, kurie priimami į darbą, susijusį su nepilnamečių auklėjimu, švietimu, laisvalaikiu, gydymu ar priežiūra.
Jeigu Seimas pritartų, viešasis registras būtų prieinamas viešai, skelbiamas Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.
Įstatymo projekte numatytas seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapio sudarymas. Jame būtų pateikiami naujausi duomenys apie vietas, kuriose yra ypač didelė nusikaltimų seksualinei laisvei ir apsisprendimui rizika.
Įstatymo projekto rengėjų duomenimis, kai kuriose Europos valstybėse, pvz., Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje yra sukurti specialūs lytinius nusikaltimus padariusių asmenų registrai, tarp jų ir viešieji. Viešai prieinami registrai, anot jų, veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose, Maldyvuose, Pietų Korėjoje, Bermuduose.