Antradienį komitetas apsilankė Tytuvėnuose, apžiūrėjo ansamblį, bendravo su dvasininkų atstovais, ugniagesiais, profsąjungomis, vietos valdžia. Tačiau daugelis kylančių klausimų liko neatsakyti, BNS sakė komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė. Anot jos, komitetui užkliuvo, kaip naudojami 200 tūkst. litų, Vyriausybės skirti gaisro padariniams šalinti, taip pat - dar iki gaisro ansamblio restauravimui panaudoti apie 10 mln. litų.
"Daug turėjome klausimų. Dar vis dėlto mes aiškinsimės ir dėl Vyriausybės rezervo fondo lėšų 200 tūkst. litų, kur yra panaudota. Klausimų kyla ir dėl beveik 10 mln. litų panaudojimo, kur buvo rekonstruota (už juos - BNS). (...) Tų klausimų nemažai, dar, manau, grįžę į Vilnių, turėsime nemažai darbo, kol su institucijomis kai kuriuos klausimus išsiaiškinsime", - BNS sakė L.Graužinienė.
Tuo metu į gaisro metu sudegusių kultūros vertybių klausimą, pasak jos, Audito komitetas stengėsi nesikišti.
"Kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas, tai, kas yra ne mūsų zonoje, tikrai bandėme nesikišti į ikiteisminį tyrimą. Mes žiūrėjome į lėšų panaudojimą", - sakė L.Graužinienė.
Archeologai rado vertybinių liekanų
Šiaulių apygardos prokurorė Jūratė Tamašauskienė BNS teigė kol kas negalinti pasakyti, kokios versijos tiriamos.
"Kol kas nenorėčiau kalbėti apie tyrimo versijas - kol kas iš gaisrų tyrimo centro nesame gavę išvados dėl gaisro priežasties, todėl kol neturime išvadų, nenorėtume plėstis į komentarus", - teigė J.Tamašauskienė.
Tačiau, pasak jos, teisėsaugininkų tyrimui pasitarnavo archeologų darbas, kai šie tyrinėjo gaisravietę ansamblyje. J.Tamašauskienė patvirtino, jog joje buvo rasta vertybių liekanų, tačiau kol kas jos dar neidentifikuotos.
"Nebaigtos identifikuoti, nes kai kurios labai nukentėjo", - sakė prokurorė.
Laukia informacijos iš draudikų
Viešosios įstaigos "Tytuvėnų piligrimų centras" direktoriaus pareigas laikinai einantis Pranas Jurkaitis BNS šią savaitę sakė, kad artimiausiomis dienomis tikimasi sulaukti informacijos iš draudikų, kiek jie skirs apdegusių pastatų tvarkymui.
Pasak P.Jurkaičio, iki šiol bažnyčią apdraudusi "PZU Lietuva" avansu yra sumokėjusi 441 tūkst. litų, vienuolymą draudusi "Gjensidige Baltic" avansu lėšų nėra skyrusi. Iš viso bažnyčia be pagalbinių pastatų yra apdrausta daugiau nei 3 mln. litų, vienuolynas - 10 mln. litų. Tačiau nelaukiama, kad bus sumokėtos maksimalios sumos, nes turtas nebuvo visiškai sunaikintas.
Jis taip pat sakė, kad kol nepateikta patikslinta paraiška ir Europos Sąjungos projektui. Dar prieš nelaimę buvo pateiktas prašymas 5 mln. litų paramai, dabar numatoma tikslinti paraišką atsisakant kurių nors anksčiau planuotų darbų (pavyzdžiui tvoros, ar vartų tvarkymo) ir skiriant dalį paramos stogo dengimui.
P.Jurkaičio teigimu, vienuolyną nuolatiniu stogu tikimasi uždengti dar šiemet, bažnyčios stogo tvarkymo darbai esą gali trukti trejus metus.
Sudegę eksponatai nebuvo drausti
Per Tytuvėnų Šv. mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamblyje sausio 26 dieną kilusį gaisrą išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuolyno stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos, sudegė dalis sakralinio meno muziejuje eksponuotų liturginių reikmenų, gesinant gaisrą nuo vandens nukentėjo vienuolyno pirmojo aukšto freskos.
Po gaisro pasigesta 60 kultūros vertybių, iš kurių 24 įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Sudegę eksponatai nebuvo apdrausti.
Gaisras sunaikino retus auksakalių dirbinius - gotikines taures, kryžiaus formų monstrancijas, relikvijorius, komunines. Anot žiniasklaidos, XVI–XIX amžiaus sidabrinės ir auksinės vertybės buvo puoštos brangakmeniais, jų vertė skaičiuojama milijonais.
XVII-XVIII amžiais pastatytas Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblis vertintas kaip unikalus architektūros paminklas, labai mažai pakitęs nuo pastatymo laikų, vienas geriausiai išlikusių baroko epochos paminklų Lietuvoje ir Šiaurės Europoje.