Kontrolieriaus duomenimis, šalyje vis dar likę daugiau nei 1600 neveiksniais pripažintų asmenų, kurių teisės lyg šiol yra ribojamos nepagrįstai, nes per įstatymo numatytą terminą nebuvo peržiūrėtos neveiksnių asmenų bylos.
A. Normantas sako, kad belankant laisvės apribojimo vietose esančius neveiksnius asmenis jam kilo įtarimų, kaip įgyvendinamas įstatymas, numatantis, kad iki 2016 metų neveiksniais pripažintų asmenų teismo sprendimai turi būti peržiūrėti per dvejus metus.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad per numatytą dvejų metų neveiksnumo peržiūrėjimo terminą iš tiesų realiai buvo peržiūrėta tik mažiau nei pusę neveiksnių asmenų bylų, pranešė Seimo kontrolierių įstaiga.
Ataskaitoje pažymima, kad neveiksnių asmenų globėjai nebuvo deramai supažindinti su vykstančiu neveiksnumo peržiūros procesu ir tikslais, o savivaldybės nebuvo pasirengusios organizuoti reikalingos informacijos ir pagalbos teikimo šių asmenų globėjams.
Be to, globėjams nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl neveiksnumo peržiūrėjimo, pačios savivaldybės taip pat neinicijavo kreipimosi į teismą procedūros.
A. Normantas pažymi, kad asmens teisių ribojimas turi būti teisėtas ir trukti tik teisiškai pagrįstą laikotarpį, o asmens teisė kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo neveiksniu peržiūros yra viena svarbiausių šio asmens turimų teisių.
„Priėmus sprendimą asmenį pripažinti neveiksniu, ši procedūra gali nulemti visų asmenų teisių ir laisvių įgyvendinimą, o toks asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus žmogaus teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais“, – pranešime cituojamas Seimo kontrolierius A. Normantas.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad duomenys apie neveiksniais pripažintus asmenis skirtingose savivaldybėse iki šiol yra tvarkomi skirtingai, pačios savivaldybės paaiškino turėjusios daug sunkumų gaudamos Registrų centro duomenis apie neveiksnius asmenis visą sprendimų peržiūrai skirtą laikotarpį.
Anot pranešimo, sudėtinga duomenų prieiga bei metus laiko likusi neaiški neveiksnumo peržiūrėjimo procedūra dažnu atveju buvo įvardytos kaip vienos pagrindinių priežasčių, trukdžiusių tinkamai ir laiku įgyvendinti numatytą procedūrą.
„Šalies savivaldybės neturi vieningos duomenų apie neveiksniais pripažintus asmenis rinkimo, kaupimo ir sisteminimo praktikos, o kai kurios savivaldybės šių duomenų apskritai nerenka“, – pažymi Seimo kontrolierių įstaigos vadovas.
A. Normantas taip pat teigia, kad pavedusi savivaldybėms peržiūrėti asmenų neveiksnumą valstybė tam nenumatė papildomų lėšų, ir „tai turėjo itin didelę neigiamą įtaką vykusios peržiūrėjimo procedūros kokybei“.
Anot pranešimo, tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad valstybės paskirti advokatai dažnu atveju net neaplankė neveiksnių asmenų, su jais nesusipažino, o paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės asmenims teko laukti iki pusantrų metų.