„Ar ta draugija veikia per Seimo narius? Šimtu procentų. Tai reikia pasakyti. Esu buvęs jos suvažiavime, tai kai įžengė tokia grupė Seimo narių, net pagalvojau, kad vargu ar kuris kultūros renginys sulaukė tokio politiko dėmesio, kaip eilinės visuomeninės organizacijos suvažiavimas. Žiūrėdamas į pirmąsias tris eiles bandžiau suprasti, ar tai Seimo posėdis, ar kas. Tokia jėga yra“, – kalbėdamas su DELFI, neslėpė Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ vadovas Raimondas Ribačiauskas.
Taip jis kalbėjo apie Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugiją (LMŽD), vienijančią beveik 20 tūkst. šalies medžiotojų. Šios draugijos, save kildinančios iš prof. Tado Ivanausko prieš šimtmetį įkurtos organizacijos, garbės pirmininku ilgą laiką buvo Algirdas Brazauskas. Šiuo metu LMŽD vadovauja įtakingas socialdemokratas Bronius Bradauskas, o draugijoje aktyviai veikia nemažas būrys parlamentarų.
„Seimo nariai turi įtakos tos organizacijos perspektyvai, labai rimtiems finansiniams klausimams ir galimoms finansinėms investicijoms“, – DELFI dėstė R. Ribačiauskas.
Šiuo metu LMŽD viršūnės sunerimusios. Seime kelią skinasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovo, parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos parengtos Medžioklės įstatymo pataisos. Parlamentaras, pats priklausantis LMŽD, užsimojo taisyti 15 metų galiojantį teisės aktą, užkabindamas draugijos interesus.
„Paprastas palyginimas: liepos pradžioje buvo balsuojama už Miškų įstatymą (urėdijų pertvarką). Tai buvo garsus, viešojoje erdvėje triukšmingas svarstymas. Tačiau Miškų įstatymui buvo 50 lapų pataisų, o Medžioklės įstatymui jau turime 70 lapų. Supraskite, kad jis paliečia labai įtakingus žmones. Ta žmonių grupė tikrai aktyviai veikia“, – DELFI tikino politikas.
Medžiotojai surėmė pečius – pasiduoti neketina
Pavasarį pateiktame K. Mažeikos projekte, kurio Seimas turėtų imtis lapkričio mėnesį, siūlomi svarbūs Medžioklės įstatymo pokyčiai, tarp jų – ir LMŽD įtakos sprendimų priėmimui ribojimas. Parlamentaras iš taisomo įstatymo siūlo išbraukti iki šiol teisės akte fiksuotą išskirtinę LMŽD teisę teikti pasiūlymus institucijoms, priimančioms medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, dalyvauti įvairių komisijų darbe, organizuoti medžiotojų mokymo kursus, ekspertų rengimą ir panašiai.
Pateiktame projekte LMŽD pavadinimo nebeliko – jame numatoma, kad tokią veiklą gali vykdyti medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius.
„Yra noras, kad visos organizacijos būtų lygiateisės. Nes iki šiol galiojusi įstatymo norma buvo tapati tam, jei politinių partijų įstatyme būtų įrašyta, pavyzdžiui, „Socialdemokratų partija ir kitos organizacijos“. Tai nėra logiška. Nėra preteksto išskirti vieną organizaciją“, – DELFI aiškino K. Mažeika.
Įstatymo formuluotę, kad aktualių sprendimų priėmime dalyvauja „LMŽD ir kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos“, siekia išsaugoti grupė Seimo narių. Jie įregistravo priešingą K. Mažeikos siūlymui projektą.
„Visuomeninės medžiotojų organizacijos, dalyvaudamos Medžioklės įstatymo numatytose komisijose, atlieka nemažą dalį Vyriausybės ir savivaldybių institucijoms numatytų funkcijų. Todėl siūlytina nustatyti LMŽD ir medžiotojų visuomeninėms organizacijoms platesnes teises“, – nurodoma šiame dokumente.
Jo autorystė yra priskiriama dabartiniam Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSD) frakcijos seniūnui Andriui Palioniui. Pastaruoju metu į telefono skambučius jis neatsiliepia.
Savo parašais šį projektą yra parėmę Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Kazys Starkevičius ir Sergejus Jovaiša, LSD atstovas Artūras Skardžius, socialdemokratas Juozas Olekas, „darbiečiai“ Petras Čimbaras ir Valentinas Bukauskas, „valstiečiai“ Juozas Varžgalys bei Viktoras Rinkevičius, partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Remigijus Žemaitaitis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Leonardas Talmontas.
Beveik visi šie politikai yra aktyvūs LMŽD nariai. Dar daugiau: draugijos interneto puslapyje nurodoma, kad du iš jų – A. Palionis bei K. Starkevičius – yra socialdemokrato B. Bradausko vadovaujamos LMŽD draugijos tarybos nariai.
B. Bradauskas, A. Palionis bei K. Starkevičius LMŽD valdyme dalyvauja su kitais įtakingais asmenimis. Tarp jų – generalinio miškų urėdo pavaduotojas Valdas Vaičiūnas, Jurbarko, Raseinių, Rokiškio miškų urėdai Faustas Bakys, Antanas Kilčauskas bei Benjaminas Sakalauskas, Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos departamento direktorius Rimantas Krasuckis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas, bendrovės „Biovela Group“ generalinis direktorius Virginijus Kantauskas, „Žemaičių lanšos“ vadovas Arūnas Oželis, šou verslo atstovas Arūnas Valinskas.
Interesų deklaruoti nemato reikalo
Nei A. Palionis, nei K. Starkevičius savo narystės LMŽD nėra deklaravę Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), jie neskelbia ir apie priklausomybę medžiotojų būreliams.
Rugsėjo pabaigoje DELFI paviešinus, kad A. Palionis yra Prienų medžiotojų būrelio narys, VTEK ėmėsi nagrinėti šį klausimą. Kaip tuo metu DELFI sakė laikinasis VTEK vadovas Virginijus Kanapinskas, įstatymas numato Seimo nariams prievolę deklaruoti visus ryšius su juridiniais asmenimis, taip pat ir narystę asociacijose.
Sąsajų su LMŽD nedeklaravo ir pasiūlymą Medžioklės įstatymo pataisai pasirašę A. Skardžius, L. Talmontas bei V. Rinkevičius.
Be jų, Seime yra ir daugiau pomėgio medžioti neslepiančių parlamentarų, kurie apie šį savo interesą nepranešė VTEK: deklaracijoje esantis „Kiršino“ medžiotojų būrelio narys nenurodė „valstietis“ Aurimas Gaidžiūnas, klubo „Dubysa“ atstovas „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius, apie pomėgį medžioti savo biografijoje skelbia, bet apie medžiotojų būrelį neužsimena ir konservatorius Rimantas Jonas Dagys.
Savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijose apie narystę medžiotojų klubuose yra paskelbę 13 šios kadencijos parlamentarų.
„Tarp MŽD narių Seimo atstovų visada būdavo daug. Jei pasektumėte, kiek kartų buvo bandyta pakeisti Medžioklės įstatymą, ir kiek kartų tai nepavyko, tai atskleistų, kad „Medžiotojų partija“ Seime pakankamai aktyvi. MŽD, kaip tos „partijos“ širdis, savo darbą dirba. Tai yra interesų atstovavimas, ir jie iki šiol tai sėkmingai darė“, – DELFI tvirtino K. Mažeika.
B. Bradauskas: už paprastus žmones, kaimiečius
Buvęs Seimo narys LMŽD vadovas B. Bradauskas kalbėjo priešingai: jo teigimu, Medžioklės įstatymas taisomas, atsižvelgiant į stambiausių žemvaldžių interesus. Iš tiesų pataisų projekte yra numatyta, kad priėmus įstatymą, žemės savininkai, galintys susivienyti su kaimynais ir suformuoti ne mažesnį kaip 1000 hektarų medžioklės plotą, įgytų teisę jame medžioti. Iki šiol žemės savininkai privalo stoti į medžiotojų būrelius.
„Kelių žmonių labui taisomas įstatymas. Kažkur kažkas medžioja su kažkuo, kažkoks stambus ūkininkas įsigeidžia įsisteigti savo medžioklės plotus, bet jam trūksta žemės iki nustatytos 1000 hektarų ribos. Tai štai įstatymas taisomas taip, kad nors ir po vieną hektarą turi, po pusę, gali jungtis su kažkuo – prasidės vaikščiojimai po kaimus, ūkininkų siūlymai pasirašyti, nors tie žmonės nieko bendro su medžiokle neturi, ir taip pradės ardyti nusistovėjusius klubus, kuriuose šiuo metu nėra jokių konfliktų su ūkininkais. Prasidės draskymaisi, teismai – kam šito reikia?“, – pataisomis piktinosi B. Bradauskas.
Jo teigimu, tokiu būdu iš medžioklės „norima išguiti paprastus žmones, kaimiečius, sukelti kainas, išdraskyti klubus ir atiduoti viską stambiems žemvaldžiams“.
„O juk žvėrys yra valstybės, ne privatus dalykas“, – tvirtino B. Bradauskas.
Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas, anksčiau parėmęs B. Bradausko šalininkų parengtą įstatymo korekcijos variantą, bet vėliau savo parašą atšaukęs, DELFI tvirtino įsitikinęs, kad A. Palionio ir kitų politikų siūlymai, atvirkščiai, ribotų naujų medžiotojų būrelių steigimą ir įtvirtintų tolimesnį LMŽD dominavimą.
Vidutinė žvėries kaina – 5 eurai
Ne mažesnį LMŽD pasipiktinimą kelia ir Medžioklės įstatymo pataisose įrašytas siūlymas medžiotojų būreliams padidinti įmokas už gamtos išteklių naudojimą.
Pasak B. Bradausko, šiuo metu medžiotojai už šį pomėgį turi pakloti nemenkas sumas. „Buvo toks mūsų klubo narys, jis paskaičiavo, kiek per metus kainuoja medžiotojui pašarai, nario mokestis, kuras ir t .t. Išėjo, kad šernienos kilogramas kainuoja 276 litus (80 eurų). Tai tokia medžiotojui nauda“, – tvirtino jis.
Tuo metu K. Mažeika DELFI aiškino, esą gamtos išteklių naudojimo įkainiai medžiotojams praktiškai nesikeitė nuo 1992 metų.
„Surinkome mini statistiką, tai pagal sumedžiotų žvėrių skaičių ir sumokamų mokesčių dydį vieno žvėries sumedžiojimas dabar kainuoja vidutiniškai 5 eurus. Manome, kad tai labai maži pinigai“, – aiškino politikas.
Jo manymu, argumentai, kad medžiotojams brangiai kainuoja ginklai, kelionė į medžioklę ar žvėrių šėrimas yra niekiniai. „Kiek medžiotojai išleidžia tiems dalykams, yra būrelių vidaus reikalas, o už valstybės išteklius naudą turi gauti visi valstybės piliečiai. Mano pirminis projektas buvo keturis kartus didinti įmokas: 20 eurų už sumedžiotą žvėrį, manau, būtų minimalus mokestis valstybei. Nes bet kokiu atveju tai yra hobis, iš kurio medžiotojas dar gauna naudą, parsineša mėsos“, – kalbėjo K. Mažeika.
Pajamos – iš niekiniu vadinamo sąvado
Taisant Medžioklės įstatymą, siekiama panaikinti jame įtvirtintą Medžiotojų sąvadą – kasmet atnaujinamą duomenų apie medžiotojus, kurie už tai privalo susimokėti keliasdešimt eurų siekiantį mokestį, sąrašą. K. Mažeikos teigimu, šis sąvadas, kurio administravimą ketinama perduoti Policijos departamentui, tebuvęs „įrankis LMŽD rinkti pinigus už tiesioginę narystę“.
Idėjai dėl sąvado naikinimo pritaria ir kelis tūkstančius medžiotojų vienijančios nuo LMŽD nepriklausančios Sūduvos medžiotojų sąjungos vadovas Paulius Uleckas.
„Tas sąvadas – tai visiškai tuščia ir buka biurokratinė procedūra. Užkulisiuose LMŽD vyrai sako: o kaip kitaip mums surinkti nario mokestį? Jie užsiėmė lobizmu, sukūrė tokį sąvadą, sureikšmino jį. Tai vyksta dėl kvailos ambicijos susirinkti pinigus. Jie iš to gyvena, išlaiko etatinius darbuotojus. O mes veikiame visuomeniniais pagrindais ir savo nariams tokią paslaugą teikiame nemokamai“, – kalbėjo jis.
Tuo metu B. Bradauskas tvirtino: LMŽD vos galą su galu suduria.
„Tos draugijos tegu egzistuoja, mes nieko prieš. Bet mūsų daug platesnė veikla. Mums reikia ir pasaulyje draugijai atstovauti, o pinigų nėra iš kur paimti, absoliučiai. Norim nenorim, tenka rinkti mokesčius, nors ir tuos surinkti sunku. Visur pas mus veikiama visuomeniniais pagrindais. Etatinių darbuotojų vos kelis turime. Vilniaus skyrius didžiulis, daugiau kaip 3 tūkst. medžiotojų, o yra vos du ar trys etatiniai darbuotojai tvarkyti dokumentacijai. Ir gauna jie atlyginimus po 300 eurų“, – aiškino draugijos vadovas.
B. Bradauskas piktinosi, kad taisant Medžioklės įstatymą, siekiama sugriauti nuo seno galiojančią tvarką. „Gyvename jau tiek metų su tuo įstatymu, tai ne, dabar norima viską sudraskyti. Urėdijas jau sudraskė. Kam viską naikinti?“, – piktinosi jis.
LMŽD savo išskirtines teises įtvirtinti įstatymu bando ne pirmą kartą. Pastarasis bandymas buvo 2015 metais, kai A. Palionis bandė Seimą įtikinti, kad jau minėtą Medžiotojų sąvadą turėtų būti pavesta administruoti tik savo struktūrą ir etatinius darbuotojus ne mažiau kaip trijuose ketvirtadaliuose Lietuvos savivaldybių turinčioms organizacijoms, tai yra, vienintelei tokį tinklą turinčiai LMŽD.