Nebijo, jog pradės gerti
„Man tas argumentas, kad čia labiau apsimokės... Reiškia, kad yra planuojama, kiek kas išgers. Tai kas čia gers?“ – Delfi klausimus kėlė opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga.
Politikas teigė, jog moraliai ir etiškai žiūrint, iš visuomenės yra reikalaujama darbo vietoje būti blaiviems.
„Kad jie mažintų vartojimą, nes tai sveikatai gerai. O ką mes dabar čia Seime išdarinėjame. Tai yra ir moraliai nepateisinama, mes pavyzdį kokį rodom visuomenei, iš kurios kažko kito patys reikalaujam“, – sakė A. Veryga.
Kitas LVŽS atstovas Dainius Kepenis Delfi sakė, kad šiuo sprendimu yra grįžtama į „tai, kas čia buvo sovietų laikais“.
„Kvapelis būdavo. Ir alaus, ir žuvies, ir alkoholio. Jau išnyko per tuos metus, dabar vėl grįžtame atgal“, – apgailestavo opozicijos atstovas.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Linas Slušnys teigė, jog jo įpročiai nesikeis.
„Man nesikeičia, aš tikrai nesiruošiu darbo metu gerti. (…) Negaliu atsakyti už savo kolegas. Yra žmonės, yra įvairūs žmonės. Jie gal ir naudosis tokia galimybe, nežinau. Man sunku suprasti šiuos dalykus. Aš kadangi vairuoju, tai man iš viso sunku suvokti – išgeri taurę ir sėdi į mašiną? Įdomiai taip atrodytų“, – tikino politikas L. Slušnys.
Valdančiosios Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas Delfi juokavo, kad išgerti alkoholio darbo dienomis, per pietų pertrauką – nepadeda.
„Esu anksčiau savo gyvenime išbandęs. Ir po to po pietų jaučiausi nedarbingas. Dirbdamas šį darbą to kartoti nenoriu. Nebent vakare“, – atviravo V. Mitalas.
Konservatorius Antanas Matulas tikino, jog jam alkoholio tiesiog nereikia.
„Sprendimas buvo priimtas valdybos, Arūno Valinsko iniciatyva. Aš jo nepasigedau. Matau, kad didžioji dauguma parlamento narių to nepasigedo. Ir nerizikuos čia darbo metu prie alaus bokalo, ar taurės vyno leisti laiką“, – tikino politikas.
Laukia ir kiti pokyčiai
Laukdami šių pokyčių parlamentarai turės įprasti prie šaltesnių patalpų – Seimo kanceliarija siūlo šią žiemą temperatūrą patalpose mažinti iki 19 laipsnių, vasarą mažiau naudoti kondicionierius, stabdyti dalį liftų.
Štai konservatorius L. Slušnys teigė, kad gyvenant per šaltai galima susirgti, todėl bus reikalinga atsakingai rinktis drabužius.
„Mes tada tikrai turėsime apsirengti šilčiau, kontroliuoti apsirengimą, aprangą. Nes ir Seimo salėje, ir visur kitur yra daug sėdimo darbo. O dėl liftų – ir taip naudojuosi jais tik labai išimtinais atvejais. Bet dėl šildymo, tai galvoju, ar negeriau būtų kur nors išjungti šviesas“, – kalbėjo politikas.
Valstietis A. Veryga svarstė, kad peršalti nenorintys Seimo nariai ir parlamento darbuotojai, iš namų atsineš šildytuvus.
„Aš nežinau, koks čia yra elektros tinklas Seime. Ir kas iš to gausis. Bet žmonės turės pasirinkimą labai paprastą. Arba sušalti ir sirgti, arba užsiimti saviveikla ir bandyti pasišildyti“, – svarstė valstietis A. Veryga.
Kitas valstietis D. Kepenis Delfi teigė, kad jis šalčio nebijo, jo miegamajame balkonas visada atviras.
„O temperatūra namuose niekada neviršijo 19 laipsnių, tai mes jau seniai esame prie to pripratę. O kas nepriprato ir nenori grįžti į visokias pandemijas, tai siūlau grūdintis“, – sakė parlamentaras.
Laisvės frakcijos atstovas V. Mitalas kalbėjo, kad Seime galėtų atsirasti judėjimą fiksuojantys ir tik tada apšvietimą įjungiantys davikliai.
„O visa kita – Seimo kanceliarija susitvarkys. (…) Reikia tiesiog suprasti, kad visi Lietuvos žmonės ateina į tokį sudėtingą, neapibrėžtą laikotarpį. Ir jį reikės mums visiems kažkaip išgyventi“, – sakė Laisvės partijos atstovas V. Mitalas.
Pokyčiai laukia ir Seimo viešbučio gyventojų – ketinama sumažinti šildymui naudojamo karšto vandens temperatūrą, įprastai naudojamo karšto vandens temperatūra iki mažiausios leidžiamos ribos sumažinta jau rugsėjį.
Seimo kanceliarija skaičiuoja, kad per metus ketinama sutaupyti iki 70 tūkstančių eurų, dar apie 15−20 tūkstančių eurų išlaidų per metus tikimasi sumažinti atsisakius iki devynių seniausių ir dažniausiai remontuojamų automobilių.