Nepaisant to, kad teikiamam projektui buvo pritarta, Seimo narių nuomonės ir argumentai dėl šios iniciatyvos išsiskyrė.
Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas prieš balsavimą abejojo teikiamo projekto naudingumu.
„Tai vėl grįžtame prie tos situacijos, kad mitingo dalyviai padiktuoja Seimui, ką reikia daryti, Seimo nariai puola vykdyti“, - teigė E. Gentvilas, pabrėždamas, kad net būdamas mitingo tribūnoje nepritarė slapto balsavimo atsisakymui, nes slaptas balsavimas, anot jo, yra didelė vertybė, leidžianti Seimo nariui pasakyti tikrąją nuomonę.
„Nepasakyti savo tikrosios nuomonės yra pavojus tada, kai liepiama fotografuoti biuletenius“, - aiškino E. Gentvilas.
Socialdemokratas Algimantas Salamakinas akcentavo, kad jo neįtikino J. Džiugelio pateikti argumentai. Pasak jo, keisti balsavimą dėl vieno incidento nėra pakankamas argumentas.
„Kodėl jūs norite keisti, ar kad tauta kontroliuotų, ar kad seniūnas?“, - klausė J. Džiugelio A. Salamakinas.
Bendrapartietis Algirdas Sysas negalėjo suprasti, kodėl siūloma atleisti Seimo narius atviru balsavimu, kai šie renkami slaptu.
„Tad jei Seimo narius renkame slaptu balsavimu, kodėl mes norime juos atleisti neslaptu. Tad gal juos tada ir neslaptai rinkti reikia?“, - kalbėjo A. Sysas pabrėždamas, kad pagal Konstituciją niekas negali niekam nurodyti kaip balsuoti.
Projektą sakėsi palaikysianti liberalė Aušrinė Armonaitė. Tačiau taip pat pabrėžė, kad pats projektas nėra nenuoseklus. Todėl, ragino politikė, reikia diskutuoti ir toliau svarstyti šį klausimą.
Savo paramos „valstiečio“ iniciatyvai neslėpė konservatorius Jurgis Razma. Politikas stebėjosi kaip greitai pasikeitė kai kurių Seimo narių nuomonės dėl atviro balsavimo Seime.
„Po nuskambėjusio mitingo beveik visi mušėsi į krutinę ir aiškino viešai, kad reikia atviro balsavimo, kad turime būti atskaitingi visuomenei, kad neturi būti tokių nesusipratimų, kai frakcijos kaltina vieną kitą, kaip jos balsavo“, - aiškino J. Razma.
Politikas abejojo ir kai kurių politikų nuogąstavimų pagrįstumu, kad Seimo nario balsavimo viešumas keltų kažkokias rizikas pačiam politikui.
„Pagal mūsų demokratinio gyvenimo praktiką, aš sunkiai įsivaizduoju, kuriais čia atvejais Seimo nariui už jo balsavimą personalijų klausimais galėtų grėsti kažkokios pasekmės ir persekiojimai. (...) Manau, kad turime būti atskaitingi visuomenei. (...) Mes esame tautos atstovai atskaitingi tautai, ir už svarbius balsavimus tauta turi žinoti, kaip mes balsuojame“, - apibendrino konservatorius.
Tačiau visai kitokios nuomonės buvo kitas konservatorius - Jonas Rimantas Dagys. Savo pateiktuose samprotavimuose jis kalbėjo, kad slapto balsavimo visada bijodavo diktatūrinės valstybės.
„Drąsos reikia kaip tik kalbėti prieš bendrą opiniją. Aš niekada nepalaikiau atviro balsavimo šiuo klausimu“, - kalbėjo R. Dagys.
Konservatorius Andrius Kubilius sakė palaikęs projektą, tačiau dar nėra garantuotas ar palaikys teikiamą projektą ateityje. Konservatorius ragino išanalizuoti Europos valstybių atvejus.
J. Džiugelis savo iniciatyvą argumentavo tuo, kad Seimui balsavus dėl Seimo nario mandato Mindaugui Basčiui panaikinimo, neužteko balsų panaikinti Seimo nario mandatą ir kartu nebuvo atsižvelgta į reikšmingus Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus argumentus dėl Seimo nario įvykdyto šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo.
„Todėl siūloma įtvirtinti, kad nutarimas dėl asmens pašalinimo iš pareigų (ar Seimo nario mandato panaikinimo) būtų priimamas atviru Seimo narių balsavimu ir laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių“, - kalbėjo J. Džiugelis.
Už J. Džiugelio iniciatyvą iš viso balsavo 98 Seimo nariai. 58 buvo už, 13 susilaikė, o 27 balsavo prieš.