Įtarimų sukėlęs pirkimas
Finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ vienas laimėtas pirkimas kai kam sukėlė klausimų dėl taikomų paslaugų įkainių. Delfi sulaukė ekspertų nuogąstavimų, kodėl taip stipriai skiriasi įmonės viešai deklaruojamas įkainis nuo to, ką ji gauna iš valstybinės institucijos.
Delfi publikaciją galite skaityti paspaudę čia.
Delfi šaltiniai dėmesį atkreipė į 2022 m. šios įmonės laimėtą viešųjų pirkimų konkursą. Anot jų, perkančioji organizacija įmonei moka gerokai daugiau nei įmonė deklaruoja verslui taikomas kainas. Jie stebėjosi, kodėl gali būti toks skirtumas.
Viešųjų pirkimų sistemoje Delfi surado, kad šiuo atveju perkančioji organizacija yra Informacinės visuomenės plėtros komitetas, pavaldus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.
Sutartis pasirašyta 2022 m. rugsėjo 8 d. Ir ji galioja iki 2025 m. rugsėjo 7 d. Sutarties vertė – 905.65,00 Eur. 2023 m. rugsėjį buvo sudarytas papildomas tokios pačios vertės susitarimas ir jis galioja iki 2024 m. spalio.
Kaip jau rašėme, pirkimas pasirašytas 2022 m. rugsėjį, o M. Navickas ir įmonės savininkė I. Trinkūnaitė valdybos nariais, Registrų centro duomenimis, tapo tų pačių metų spalį. Be to, jiems esant valdybos nariais 2023 m. buvo pasirašytas papildomas tokios pačios vertės susitarimas prie sutarties. Jis galioja iki šių metų spalio.
Seimo nariai susipažino su Vyriausybės komisijos išvada
Seimo Antikorupcijos komisija šį klausimą jau buvo nusprendusi nagrinėti ankstesnio posėdžio metu. Šį kartą nagrinėjimas buvo tęsiamas toliau. Posėdžio metu pasisakė ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas.
Komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis kėlė klausimą, kodėl pirkimas iš karto nebuvo pasirašomas trims metams, jeigu buvo žinoma, kad ši paslauga bus reikalinga trejus metus.
Jo teigimu, Seimo Antikorupcijos komisijos nariai jau susipažino su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvada, kurioje teigiama, kad „Foxpay“ savininkė I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.
„Galimai švaistomi biudžetiniai asignavimai. Yra perkamos paslaugas, už kurias galimai biudžetiniame sektoriuje žymiai, tai yra kartais, permokama palyginti su privačiu sektoriumi. Daug klausimų susiję su buvusios ministrės M. Navickienės sutuoktinio veikla. Bet šiuo metu mes atsiribojam nuo M. Navickienės ir nagrinėjam kainų skirtumą nuo tų, kurios yra rinkoje. Iš gautų atsakymų aiškiai nepasidarė.
Mes kartais turim keistokas viešųjų pirkimų istorijas. Pirkimas daromas vieniems metams šiuo konkrečiu atveju su galimybe pratęsti dar dviem metam. Tuo yra sėkmingai pasinaudojama. Norim gauti atsakymus, ar verta pratęsti sutartį automatiškai. Įmonė, kuri teikia paslaugas, sulaukia nevienareikšmiško vertinimo. Taip pat yra vertinimų ir teisėsaugos, ir politikų. Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijos sprendimas yra neigiamas. Vienas iš įmonės buvusių vadovų ir valdybos narių yra Vyriausybės narės sutuoktinis. Mums yra pateiktas komisijos sprendimas“, - teigė A. Stončaitis.
Seimo narė Agnė Širinskienė aiškino jau skaičiusi šią vyriausybinės komisijos išvadą ir ši ją labai sudomino. Todėl ji pasiūlė surengti uždarą komisijos posėdį ir ten aptarti Vyriausybės komisijos išvadą.
„Aš skaičiau komisijos išvadą. Kai matai minimas užsienio valstybes nekažin kokiame kontekste, aš siūlyčiau dėl tos dalies padaryti uždarą posėdį ir dėl tos išvados padiskutuoti. FNTT pasakė, kad nieko negali pateikti, bet kada mes turime išvadą, kuri yra apie vienos iš valdančiosios daugumos narių aplinką, kuri švaistosi gana prabangiomis dovanomis, tai tų klausimų kyla. Labai norėtųsi atvirai diskutuoti neperžengiant apribojimo ribų. Siūlyčiau tą dalį apie išvadą išnešti į uždarą posėdį, kad mes daiktus galėtume vadinti savo vardais“, - kalbėjo A. Širinskienė.
A. Stončaitis A. Širinskienės pasiūlymui pritarė: „Toje išvadoje yra minima pakankamai daug ir kitų įmonių. Aš asmeniškai pritarčiau šitos dalies svarstymui uždarame posėdyje.“
Užkliuvo sutarties pratęsimas
Konservatorius Jurgis Razma dėl „Foxpay“ laimėto viešojo pirkimo taip pat turėjo nemažai klausimų. Jam taip pat užkliuvo sutarties pratęsimas.
„Kalbant apie viešąjį pirkimą sutinku su pirmininko pastaba, kad yra problemiškas dalykas galimybė pratęsti sutartį. Kai ateina vienas dalyvis, kuris turi kažkokių pažinčių arba yra kitaip žinantis, kad pratęsimą jis gaus, o kiti dalyviai nėra tuo garantuoti, tai susidaro aplinkybės, kad vienas dalyvis gali pasiūlyti šiek tiek žemesnę kainą ir laimėti, o paskui gauti tą pratęsimą. Nežinau, kiek čia yra teisinės erdvės tų pratęsimų galimybę eliminuoti. Bendriausia prasme tai įneštų skaidrumo.
Šiuo atveju pirkimas atliktas per Centrinę perkančiąją organizaciją. Man atrodo, gal čia didelių įtarimų ir nekelia. Jeigu CPO nepasitikėsim, tai nežinau, kokiomis pirkimų struktūromis galime pasitikėti. Problema šiuo atveju yra tas pratęsimas. Dėl kainų palyginimo tai yra dalykai, kurie reikalauja detalių žinių, pakankamai specifinių. Tai mums, kaip komisijos nariams, yra sunku spręsti“, - teigė J. Razma.
A. Stončaitis: tai yra milžiniškos korupcijos rizikos
A. Stončaitis jį patikslino, kad CPO tik vykdė pirkimą, bet sąlygas rengė Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
„Šiuo atveju yra padidintas dėmesys, nes tai susiję su buvusio vyriausybės nario sutuoktinio dalyvavimu šitos įmonės veikloje. Tos grėsmės papildomos yra aštrinamos ir įvardijamos. Sutikime, kad pats principas yra diskutuotinas. Jeigu institucija žino, kad ji pirks trims metams paslaugas, o užduotis yra formuojama, kad perkama vieniems metams su galimybe pratęsti du kartus tą terminą. Man atrodo, kad taip sukeliamos milžiniškos galimos korupcijos prielaidos šituose procesuose.
Reikia diskutuoti, ar nėra klaidingas pats procesas. Pats pirkimas buvo vykdytas CPO, bet jis buvo vykdytas pagal sąlygas, kurias iškelia iniciatorius. Iniciatoriaus yra užsakoma muzika, kad tai yra vieni metai plius du kartus atliekami pratęsimai“, - teigė A. Stončaitis.
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas aiškino, kad jo vadovaujama tarnyba šiuo metu aiškinasi situaciją.
„VPT dar nėra pateikusi komisijai informacijos į užduotus klausimus, kadangi šiuo metu vyksta informacijos gavimas iš suinteresuotų institucijų. Taip pat analizuojam su minėtu tiekėju sudarytas sutartis, atliekam kitą analitinį darbą, siekdami palyginti įkainius, kodėl tie įkainiai taip skiriasi. Tada galėsime pateikti visapusišką informaciją ne tik komisijai, bet ir patys priimsime sprendimą, ar atlikti formalų atlikto viešojo pirkimo vertinimą arba tam tikrų pirkimų vertinimą, kas būtų didesnė apimtis. Tai leistų vėliau suformuoti tam tikras rekomendacijas arba gaires bendrai perkančiosioms organizacijoms, kaip tokias paslaugas reikėtų įsigyti. Informaciją komisijai planuojame pateikti šią savaitę, kadangi jau finišuojam su rašto rengimu.
Tikrai pritariu pirmininko išsakytai pozicijai, kad yra labai svarbi konkurencinė aplinka priimant sprendimus dėl sutarties pratęsimo. Kitas nemažiau svarbus aspektas yra ir tai, kad reikia įvertinti, ar pirkimo dokumentuose prieš rengiantis pirkimui ir rengiant pirkimą buvo numatyta galimybė, kad sutartis galės būti pratęsta, sakykim, vieną kartą dvylikai mėnesių arba dviems kartams dvylikai mėnesių. Ar potencialiems rinkos dalyviams ta informacija buvo išviešinta ar ne. Tai šitas aspektas irgi yra labai svarbus“, - kalbėjo D. Vedrickas.
A. Stončaitis tuomet replikavo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų pateikti savo pasiūlymus.
„Jeigu kolegos pritartų, mes turėtume daryt siūlymus ir rekomendacijas. Pati tarnyba turėtų įvertinti ir kažkokias rekomendacijas duoti, ar naudinga valstybei, ar naudinga skaidrumui, kad tokios sąlygos atsirastų. Jeigu yra žinoma, kad paslauga yra reikalinga nenutrūkstamai visus tris metus, tai kodėl dirbtinai yra įvedamas kažkoks vardiklis, leidžiantis paskui ieškoti pažinčių, įtakų, politinių niuansų, kad būtų pratęsta arba nepratęsta. Aš manau, kad biudžetiniam sektoriui turėtų būti gilesni pasiūlymai“, - teigė A. Stončaitis.
D. Vedrickas vėliau pridūrė: „Pritariu, kad ta konkurencinė aplinka baigiantis dvylikai mėnesių priimant sprendimą pratęsti ar nepratęsti yra labai svarbi. Bet svarbus aspektas, kokia yra kainodara sutartyje. Kalbant apie šį konkretų atvejį perkančioji organizacija yra Informacinės visuomenės plėtros komitetas, bet naudos gavėjau yra 50 kitų institucijų, kurioms paslaugą įsigyja komitetas. Gan sunku apibrėžti transakcijų kiekį arba apimtį. Perkančioji organizacija, priklausomai nuo kainodaros būdo, skaičiuoja.“
A. Stončaitis posėdžio pabaigoje informavo, kad kitas posėdis bus uždaras. Ir jame bus svarstoma Vyriausybės komisijos išvada, nepalanki I. Trinkūnaitei.
