Tuo tikslu jie įregistravo Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo” pakeitimo projektą.
„Daugelis valstybių tiek Europoje, tiek kituose žemynuose turi sukaupusios rezervus, kurie leistų užtikrinti svarbiausių žemės ūkio ir maisto produktų poreikius net 3 mėnesiams. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiandien mūsų šalies maisto rezerve yra tik miltai ir cukrus. Akivaizdu, kad vien miltais ir cukrumi ilgai gyvas nebūsi”, – sako R. Petrauskienė.
Parlamentarų teigimu, ne tik šiandien, kai paskelbta ekstremali situacija, bet ir visada turi būti užtikrinamas pastovus platesnio asortimento rezervas, žemės ūkis turi vėl tapti vienu iš prioritetų Lietuvos ateities strategijose. K. Starkevičiaus manymu, šiandienis rezervo asortimentas yra toks skurdus dėl šiuo metu Valstybės rezervo įstatyme reglamentuotos valstybės rezervo kaupimo galimybės preliminarių sutarčių pagrindu, kai tiekėjas, esant ekstremaliai situacijai, aprūpintų valstybės maisto rezervą tam tikrais būtiniausiais produktais.
„Vertinant 2019 metų ataskaitas matyti, kad į užsienio valstybes buvo eksportuota žemės ūkio ir maisto produkcijos už 3,4 mlrd. eurų. Tai nėra maža suma ir tai nėra maža mūsų pagaminamos produkcijos dalis. Šiandien pasikeitus situacijai gamyba stoja, darbuotojų krūvis mažinamas kardinaliai, kaip ir pagaminamos produkcijos apimtys. Kyla klausimas, tai kur tie preliminarių sutarčių tiekėjai yra dabar? Kokios tos tiekimo perspektyvos?” – klausia K. Starkevičius.
Projektu pabrėžiamas žmonių pasitikėjimo valstybe krizės metu aspektas, darbo vietų išsaugojimo bei žemės ūkio ir maisto produktų gamybos svarba valstybės stabilumo ir saugumo kontekste, nes maistas yra strateginė valstybės saugumo atrama, kurio neįvertino mūsų Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje nė žodžiu neužsiminęs apie strateginį žemės ūkio, maisto gamybos vaidmenį valstybės stabilumo ir saugumo užtikrinimui.
„Tai yra valstybės problema, kurią turime spręsti nedelsiant, išsaugodami darbo vietas ir žmonių pasitikėjimą, parodyti, kad valstybė turi valios jais pasirūpinti krizės metu“, – pažymi projekto autoriai.