Ketvirtadienį iš Seimo tribūnos, pristatydamas įstatymo pataisas, pats jų autorius Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas sakė, kad išmokos nėra svarbiausias dalykas šiame projekte.
„Daugiausia aistrų užvirė po pasiūlymų seniūnaičiams mokėti 10 proc. savivaldybės tarybos nario atlyginimo dydžio išmokas. Aš neakcentuoju šito klausimo kaip svarbiausio“, – sakė K. Vilkauskas.
Įstatymo pataisomis jis siūlė numatyti išmokas seniūnaičiui su jo veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti.Jei Seimas pritartų, seniūnaičiai galėtų gauti išmoką, kuri būtų 10 procentų tos savivaldybės tarybos nario atlyginimo dydžio. Už šią išmoką seniūnaitis neturėtų atsiskaityti.
Politikas teigė, kad 10 proc.pasirinko dėl analogijos su savivaldybės tarybos nariais, kadangi Seimas nustatė fiksuotą atlyginimą tarybos nariams, kuris yra lygus 20 procentų savivaldybės mero darbo užmokesčio.
Tačiau K. Vilkauskas nebuvo kategoriškas šiuo klausimu, tvirtindamas, kad dėl pasiūlytos išmokos dydžio, dėl to, ar reikėtų pateisinančių dokumentų, galima dar diskutuoti ir spręsti komitetuose. „Aš to neakcentuoju, nes yra įvairių nuomonių. Galima didinti, galima mažinti“, – sakė jis.
Parlamentaro duomenimis, šiuo metu, pvz. mažesnėse savivaldybėse kompensacijos seniūnaičiams yra 10-20 eurų vidutiniškai per mėnesį, didelėse miestų ir rajonų savivaldybėse – nuo 70 iki 200 eurų per mėnesį, kaip pvz. Vilniaus rajono savivaldybėje.
Siūlo dėl išmokų seniūnaičiams kol kas susilaikyti
Pritardamas projektui, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas dėl finansinės paskatos seniūnaičiams yra skeptiškas.
„Siūlyčiau apie atlyginimą kol kas nekalbėti, kol jų statusas yra visiškai neapibrėžtas. Ten gali atsirasti dirbtinio skaidymosi, pvz. padalinkime tą seniūnaitiją į dar penkias ir gausime dar po 40 eurų“, – apie galimus pavojus kalbėjo politikas.
Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas irgi siūlė susilaikyti dėl išmokų seniūnaičiams.
„Kalbėsiu labiau prieš nei labiau už. Manau, kad ta antroji įstatymo pataisų dalis apie seniūnaičių sueigą yra labai teisinga. Tačiau jeigu mes pradedame visą įstatymo iniciatyvą nuo atlyginimo, nuo kompensacijų, nuo čekučių, mes vėl turėsime tą pačią problemą. Siūlyčiau susilaikyti nuo šito sprendimo. (...) Vėlesnėje perspektyvoje galėtume pagalvoti apie apmokėjimą, tačiau šiuo metu, kai neturime sistemos, neturime vieningo vaizdo, man atrodo, kad tas apmokėjimas nėra geras dalykas, juo labiau, kad savivaldybėms tai gali būti gan didelė finansinė našta“, – sakė A. Vyšniauskas.
Atsirastų seniūnijų tarybos
Kaip numato K. Vilkausko pateiktas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektas, vietoj seniūnaičių sueigų ir išplėstinių seniūnaičių sueigų būtų formuojamos seniūnijų tarybos. Seniūnijos tarybą sudarytų seniūnijos seniūnaičiai ir bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai.
Siūlomas projektas numato, kad seniūnijos taryba svarstytų ir priimtų sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, dėl šio plano įgyvendinimo ataskaitos, taip pat dėl savivaldybės biudžeto projekto. Seniūnijos taryba svarstytų ir priimtų sprendimus dėl bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimo bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimo.
Seniūnijos tarybos posėdžiai būtų vieši, o sprendimai – rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalėtų juos įvertinti.
„Siūlau pritarti šitam pirmam tvirtesniam žingsniui stiprinant mažąją savivaldą“, – ragino projektą pateikęs Seimo narys K. Vilkauskas.
Tačiau Seimas neišgirdo šio raginimo, nes po pateikimo Vietos savivaldos įstatymo pataisoms nepritarta. Dėl jų parlamentarams teko balsuoti du kartus, pirmasis rezultatas buvo lygiosios, bet antras kartas nebuvo palankus projekto autoriui. Jo iniciatyvą palaikė 46 Seimo nariai, prieš buvo 5, susilaikė 44 parlamentarai. Projektas dar galutinai "nepalaidotas", nes grąžintas tobulinti.