Manoma, kad į kitą Seimą neišrinktų parlamentarų bei jų padėjėjų išeitinėms kompensacijoms prireiks apie 5–6 mln. Lt. Rinkimų laukiama neramiai, nes parlamento kanceliarijos biudžete pinigų nepakanka. Šiais metais išeitinėms kompensacijoms numatyta vos 912 tūkst. Lt.
Kompensacija priklauso
„Valstiečių laikraščio“ skaitytoja Valerija iš Skuodo mano, kad išeitinės kompensacijos parlamentarams turi būti mokamos, kaip ir visiems kitiems dirbantiesiems. „Jei Seimo nario neperrinko, vadinasi, jis dirbo blogai. Tai už ką jiems mokama kompensacija?“ – svarstė rinkėja.
Pagal dabar galiojančią tvarką, kurią numato Seimo statutas, naujai kadencijai neperrinkti Seimo nariai turi teisę gauti išeitinę kompensaciją. Šiuo metu išmokos dydis, atsižvelgiant į išbūtų kadencijų skaičių, svyruoja nuo 4 iki 6 mėnesio atlyginimų. Šiuo metu Seimo nario mėnesio alga yra 6 900 Lt. Frakcijų, komitetų vadovų, Seimo pirmininko ir vicepirmininkų atlyginimai dar didesni. Todėl parlamentarams bus išmokamos 13–41 tūkst. Lt kompensacijos. Seimo narių padėjėjų, kuriems taip pat priklauso išeitinės išmokos, vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių viršija 2 500 Lt per mėnesį.
Rinkėjų valios negali suplanuoti
Seimo audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė mano, kad Seimo kanceliarija negali suplanuoti Lietuvos rinkėjų valios. „Neaišku, kiek į Seimą bus išrinkta buvusių Seimo narių ir kiek naujų. Manau, kad turėtų būti pakeista bendroji kompensacijų išmokėjimo tvarka. Pinigai kompensacijoms po Seimo rinkimų turėtų būti skiriami iš specialaus Finansų ministerijos fondo ar iš rezervo. Lėšos, skirtos pagal šį faktą, neturėtų kelti diskusijų“, – sakė Seimo Audito komiteto pirmininkė. Anot jos, šiais metais Seimo kanceliarijai buvo stipriai sumažinti asignavimai, todėl kilo kompensacijų išmokėjimo problema. Šių metų parlamento kanceliarijos biudžetas yra pats skurdžiausias per pastaruosius kelerius metus.
„Manau, kad visi Seimo nariai, kurie nebus išrinkti, sutiks išmokas gauti dalimis, nes šiais metais nėra galimybių jas išmokėti iš karto“, – tvirtino L.Graužinienė. Seimo kanceliarija jau kreipėsi į Finansų ministeriją prašydama numatyti 2013 m.
biudžete dalį išeitinėms kompensacijoms skirtų lėšų. Per parlamento rudens sesiją bus priimtos Seimo statuto pataisos, kurios leis kompensacijas politikams išmokėti dalimis. Tada viena dalis lėšų darbą Seime baigusiems politikams bus išmokama iš karto nutrūkus jų įgaliojimams, kita – tik 2013 m. sausį.
Išeis ne tuščiomis piniginėmis
Politikų karjerą nusprendę baigti Seimo vicepirmininkai Česlovas Juršėnas ir Česlovas Vytautas Stankevičius savo pinigines taip pat papildys solidžiomis kompensacijomis. Seimo pirmininko pavaduotojų pareiginė alga – 7 985 Lt neatskaičius mokesčių. Jiems taip pat mokamas priedas už stažą valstybės tarnyboje. Č.Juršėno, kaip ilgamečio parlamentaro, išeitinė kompensacija turėtų būti daugiau kaip 42 tūkst. Lt atskaičius mokesčius.
Trečią kadenciją Seime dirbantis Č.V.Stankevičius į Seimą buvo išrinktas po aštuonerių metų pertraukos, todėl jam priklausys keturių vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė išmoka – apie 28 tūkst. Lt į rankas. Č.Juršėnas pritarė, kad išeitinės kompensacijos į Seimą neišrinktiems parlamentarams būtų pervestos dalimis. Jis siūlė Seimo valdybai numatyti, kad išmokos lygiomis dalimis būtų mokamos kas du mėnesius.
Atsisveikino su politika
Kol kas niekas negali pasakyti, kiek senbuvių tauta išrinks į Seimą. Paprastai į naują Seimą neperrenkama 70–90 parlamentarų.
Po 2004 m. rinkimų Seimą paliko 84 parlamentarai. Jiems buvo išmokėta 1 mln. 668 tūkst. Lt, vidutiniškai daugiau kaip po 19,5 tūkst. Lt kiekvienam. Po 2008 m. rinkimų su Seimu atsisveikino 67 politikai. Visoms Seimą paliekančiųjų išmokoms pakako 2 mln. Lt. Neperrinktiems į Seimą politikams buvo išmokėta vidutiniškai po 23 tūkst. Lt.
Išeitinės kompensacijos lig šiol yra atsisakęs tik vienas buvęs Seimo narys – amžiną atilsį teisininkas Kęstutis Čilinskas.