„Esu kaltas, žinau, kad išgėrus sėsti prie vairo negalima“, – šiandien teisinasi Vilniuje gyvenantis, bet Anykščių ir Molėtų rajone ūkininkaujantis 39 metų ūkininkas Gintaras Girniukaitis.
Bet tai nė kiek nesušvelnino jo padėties – teisėjai nusprendė, kad neblaivus prie vairo sėdęs bei homoseksualios orientacijos asmenis viešai žeminęs, niekinęs bei prieš juos smurtauti kurstęs G. Girniukaitis į valstybės biudžetą privalės sumokėti 3 tūkstančių eurų baudą.
Bet tai dar ne viskas – kadangi prie BMW X5 vairo vyras sėdo neblaivus, kai buvo nustatytas 1,92 prom. girtumas, teismas nutarė iš jo išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 16 tūkst. Eur.
Taip nusprendė Vilniaus apygardos teismas, patenkinęs prokurorų skundą – anksčiau apylinkės teismas iš G. Girniukaičio buvo priteisęs vos 7 tūkst. Eur, nes manė, jog išieškotina suma yra gana didelė, o bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus mažesnę baudžiamojo poveikio priemonę.
Teismo nuosprendžiui G. Girniukaičiui taip pat uždrausta dvejiems metams sėstis prie automobilio vairo.
„G. Girniukaitis nėra drausmingas eismo dalyvis ir turi pakankamai abejingą požiūrį į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles“, – pažymėjo ūkininkui nepalankų verdiktą paskelbusi teisėjo Valerijaus Laušo pirmininkaujama kolegija.
Baudžiamojon atsakomybėn Vilniuje gyvenantis G. Girniukaitis buvo patrauktas po įvykio praėjusių metų vasarą, kai jo vairuojamą visureigį judriame kelyje Vilniaus rajone sustabdė policijos pareigūnai – vyras ne tik neturėjo teisės vairuoti, kurią yra praradęs, bet ir prie vairo sėdėjo būdamas neblaivus. Pirmą kartą jis į pareigūnų alkotesterį pripūtė 1,92 prom. alkoholio, o antrą kartą – 1,93.
Per apklausą ūkininkas teisinosi, kad tądien dirbo ūkyje, o vakare sulaukė skambučio, jog jam priklausančiame garaže Vilniuje iš katilo bėga vanduo.
„Išsigandau, todėl priėmiau neteisingą sprendimą važiuoti“, – sakė jis.
Vyras tikino, kad buvo išgėręs tik du butelius alaus: „Jaučiausi gerai, bet tiek pripūčiau turbūt dėl to, jog tądien buvau nevalgęs.“
„Nemanau, kad pavojingai vairavau“, – teisme aiškino jis. Ir pridūrė, kad vairuotojo pažymėjimo neteko prieš keletą metų, kai neblaivus vairuodamas susidūrė su buvusio Vilniaus mero, tuomečio Seimo nario J. Imbraso vairuojamu automobiliu.
„Priklausomybės alkoholiui neturiu, kartais tik išgeriu alaus“, – G. Girniukaitis tikino, kad nors turi penkis ar net šešis automobilius, tačiau jų nevairuoja, jeigu reikia, jį nuveža tėvas ir ūkio darbuotojai.
„Jeigu vairuočiau, nusipirkčiau geresnę mašiną“, – teisme tikino ūkininkas.
Būtent šie jo žodžiai užkliuvo baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikiusiai prokurorei Jūratei Žvironienei. Pasak jos, sunkia materialine padėtimi skundęsis G. Girniukaitis šį automobilį yra įgijęs lizingo būdu, tačiau nelaiko jo pakankamai geru, kad galėtų jį vairuoti, be to, teisme aiškino, jog turi penkis ar šešis automobilius.
„Asmeniui, kuris nežino tikslaus savo turimų automobilių kiekio ir automobilį, pagal transporto priemonės vertinimo ataskaitą įvertintą 16 tūkst. Eur, vertina nepakankamai geru, sunki materialinė padėtis neturėtų būti laikoma išimtine aplinkybe sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, – pažymėjo J. Žvironienė. – Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.“
Pasak prokurorės, prieš keletą metų G. Girniukaitis jau buvo įkliuvęs neblaivus prie vairo, tąkart jam buvo nustatytas 1,81 prom. girtumas.
„Paskirta administracinė nuobauda nesuformavo nuostatų, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles“, – valstybės kaltintoja pažymėjo, jog ūkininkas ne tik vėl sėdo neblaivus prie vairo, bet net ir nematė būtinybės vėl įgyti teisę vairuoti.
„Ir tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių“, – J. Žvironienė mano, kad girtas vairavęs G. Girniukaitis rizikavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata bei gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms.
Kai G. Girniukaitis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad vairavo neblaivus, prokurorai atnaujino anksčiau nutrauktą baudžiamąją bylą, kurioje ūkininkas buvo atleistas nuo atsakomybės – jam buvo pateikti kaltinimai dėl to, jog jis viešai žemino, niekino, kurstė smurtayti prieš homoseksualius asmenis dėl jų seksualinės orientacijos.
Viename komentare G. Girniukaitis homoseksualios orientacijos asmenis ragino išvežti į Sibirą, o kitame parašė, kad jiems esą reikėtų surengti teroristinį aktą.
Anot Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų, II-ojo pasaulinio karo metais sovietai vykdė masinius žmonių trėmimus, draudžiant jiems sugrįžti ar gresiant įkalinimo ar mirties bausmei grįžimo atveju.
„Šiandieniniais laikais trėmimai prilyginami genocido reiškiniui, todėl komentaras savo turiniu yra žeminantis, niekinantis homoseksualius asmenis, taip pat propaguojantis smurtinę idėją, nukreiptą prieš minėtus asmenis“, – pažymima specialistų išvadoje, kurioje buvo įvertintas pirmasis G. Girniukaičio parašytas komentaras.
Antrame komentare, jų teigimu, ūkininkas homoseksualius asmenis įvardijo žeminančiu žargoniniu epitetu bei nusakė reikiamybę su jais susidoroti, todėl šis komentaras yra žeminantis homoseksualius asmenis ir propoguojantis smurtinę idėją, nukreiptą prieš šiuos asmenis.
Kad parašė du komentarus feisbuke, G. Girniukaitis neneigė, bet tikino, kad „neturi pykčio prieš homoseksualius asmenis“.
„Internete skaitydamas kitų žmonių komentarus emociškai nesusivaldžiau ir parašiau tuos komentarus – jei galėčiau laiką atsukti atgal, to nedaryčiau“, – aiškino Anykščių krašto ūkininkas.
Jis taip pat pažymėjo, kad parašyti komentarai nebuvo nukreipti prieš konkretų asmenį ar jų grupę, jis esą net nenorėjo tokių žmonių įžeisti.
„Tai nebuvo noras kam nors įgelti, tiesiog – bandos jausmas“, – G. Girniukaitis teisinosi, kad jeigu tai būtų daręs iš neapykantos, „būtų parašyti visai kitokio pobūdžio komentarai“.
Ūkininkas, kuris kaip konservatorių kandidatas prieš 8 metus vykusiuose rinkimuose bandė patekti į Anykščių rajono tarybą, taip pat teisinosi, kad komentarus parašė spontaniškai, dėl to dabar gailisi, nes gavo didelę ir skaudžią pamoką.
„Gyvenime nesu linkęs diskriminuoti žmonių“, – apklausos metu kalbėjo vyras.
Jis taip pat nurodė, kad net nežinojęs, jog už komentarų rašymą Lietuvoje gali būti keliamos baudžiamosios bylos.
Tuo metu Delfi.lt primena, kad už viešojoje erdvėje parašytus komentarus atsako jų autoriai.
Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis numato, kad tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemonę tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.