Remiantis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pateiktais praėjusių metų Seimo narių išlaidų duomenimis, kuriuos sudarė Seimo kanceliarijos Finansų skyrius, vėl kyla klausimas – galbūt verta koreguoti parlamentinių lėšų sistemą? Kad, kaip sakė buvęs ilgametis Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas, „neįsijungtų žmogiškumas“ – kiek duoda, tiek ir išleidi.
Iki paskutinio cento
Kiekvienam parlamentarui per visus 2019-uosius buvo skirta beveik 12 tūkst. eurų siekianti suma (11 960,46 Eur.). Kaip jau minėta anksčiau, visa parlamentarams skiriama suma – 1 451 634 eurai.
Nė euro iš skirtų lėšų nenaudojo trys parlamentarai: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis, konservatorių frakcijai priklausanti Ingrida Šimonytė ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Duomenys rodo, kad kai kurie parlamentarai iki paskutinio cento išnaudojo visas 2019 metais skirtas parlamentines lėšas.
Tai padarė konservatoriai Mantas Adomėnas, Sergejus Jovaiša, Raimundas Martinėlis, Antanas Matulas, Edmundas Pupinis, Kazys Starkevičius, Stasys Šedbaras, liberalas Juozas Baublys.
Taip pat valstiečiai Antanas Baura, Guoda Burokienė, Dainius Gaižauskas, Robertas Šarknickas, Audrys Šimas, Egidijus Vareikis. Mišrios Seimo narių grupės atstovai Valentinas Bukauskas, Algirdas Butkevičius, Rimantas Jonas Dagys, socialdarbietis Andrius Palionis, socialdemokratė Dovilė Šakalienė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Leonardas Talmontas.
Didžiosios daugumos Seimo narių išlaidos neviršija 10 tūkstančių eurų, tačiau verta paminėti, kad kai kuriems trūksta vos kelių dešimčių eurų.
O LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis išleido per 3 tūkstančius eurų, didžiausią sumą jis skyrė viešosios informacijos rengėjų teikiamoms paslaugoms. Premjeras Saulius Skvernelis išleido per 6 tūkstančius eurų, didžiausia suma – suvenyrams. Kiek per pusantro tūkstančio eurų išleido Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, didžiausia suma – viešosios informacijos rengėjų teikiamoms paslaugoms.
Visą parlamentinių išlaidų grafiką galite rasti čia.
Transportui, remontui, viešinimui ir suvenyrams
Bene visų parlamentarų didžiausios išlaidos yra skirtos transporto priemonių eksploatavimo reikmėms, techninei apžiūrai ir remontui.
Pavyzdžiui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas L. Talmontas transporto priemonės eksploatavimo reikmėms, techninei priežiūrai ir remontui išleido per 6 tūkst. eurų, valstietis A. Šimas – per 4 tūkst. eurų. Bene daugiausia transporto priemonei išlaikyti skyrė valstietis Zenonas Streikus – per 8 tūkstančius eurų. Konservatorius Stasys Šedbaras beveik 6 tūkst. eurų išleido reikalams, susijusiems su transporto priemonės išlaikymu.
Rekordininkas – Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Petras Gražulis. Jis transporto priemonės išlaidoms išleido per 10 tūkst. eurų (10 459,07).
Valstietis Robertas Šarknickas automobiliui išlaikyti skyrė beveik 4 tūkst. eurų. Šis parlamentaras per 3 tūkst. eurų skyrė ir viešosios informacijos rengėjų teikiamoms paslaugoms. O konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Seimo nario veiklos ataskaitoms spausdinti ir platinti išleido per 6 tūkstančius eurų.
Konservatorius Kazys Starkevičius beveik 4 tūkstančius eurų skyrė automobiliui išlaikyti. O periodinių leidinių ir laikraščių prenumeratoms išleido beveik tūkstantį eurų.
Žemės ūkio ministras ir Seimo narys Andrius Palionis beveik 5 tūkstančius eurų skyrė transporto priemonei išlaikyti, per 2 tūkstančius eurų – pašto prekėms ir paslaugoms.
Valstietė Aušrinė Norkienė transporto priemonei išlaikyti skyrė per 8 tūkstančius eurų. Praktiškai tokią pačią sumą – 7,5 tūkst. eurų – tam skyrė ir valstietis Juozas Varžgalys.
LSDP atstovė Dovilė Šakalienė per 4 tūkstančius eurų išleido iš Seimo sandėlio paimtiems suvenyrams, valstietė Aušra Papirtienė – per 5 tūkstančius.
Buvęs valstietis Virgilijus Poderys periodinių leidinių ir laikraščių prenumeratai išleido per 3 tūkstančius eurų. LLRA-KŠS atstovas Česlavas Olševskis per pusantro tūkstančio eurų pernai skyrė gėlėms.
Transportui išlaikyti A. Matulas skyrė per 6 tūkstančius eurų, kaip ir jo frakcijos kolega Raimundas Martinėlis. Liberalas Juozas Baublys transporto priemonei išlaikyti skyrė per 6 tūkstančius eurų. O valstietis Zenonas Streikus – beveik 8 tūkstančius eurų.
Andriejus Stančikas išleido per 3 tūkstančius eurų transporto priemonės nuomai ekskursijai į Seimą, panašiai – ir konservatorius Edmundas Pupinis. Transporto priemonės nuomai ekskursijai į Seimą jis skyrė apie 2 tūkstančius eurų.
O valstietis Kęstutis Smirnovas per 2 tūkstančius eurų skyrė Seimo nario veiklos ataskaitai spausdinti ir platinti.
Per 5 tūkstančius eurų biuro, kompiuterių ir kitos kompiuterinės technikos nuomai išleido konservatorius Sergejus Jovaiša. Beveik 3 tūkstančius eurų tam skyrė ir LSDDP frakcijai priklausanti Ona Valiukevičiūtė.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Valentinas Bukauskas per 5 tūkstančius eurų skyrė transportui išlaikyti, tokią pačią sumą skyrė ir suvenyrams iš Seimo sandėlio. Panašiai išleido ir valstietis Antanas Baura: 4 tūkstančiai eurų transportui išlaikyti, o 3 tūkstančiai – suvenyrams iš sandėlio.
O LSDDP frakcijos Seime atstovas Antanas Vinkus per 2 tūkstančius eurų išleido apgyvendinimo vykdant parlamentinę veiklą vienmandatėje rinkimų apygardoje reikmėms. Konservatorius Emanuelis Zingeris išleido per 4 tūkstančius eurų apgyvendinimo tikslais ir kelionės išlaidoms užsienyje, kaip ir jo partijos kolega Žygimantas Pavilionis.
Konservatorius Mantas Adomėnas per 5,5 tūkst. eurų išleido transportui išlaikyti, per 2 tūkst. eurų – knygoms, dar beveik 2 tūkstančius eurų – Seimo nario vizitinėms kortelėms, kitai informacijai.
Valstietė Guoda Burokienė beveik 3 tūkstančius eurų skyrė viešosios informacijos rengėjų teikiamoms paslaugoms. Šiai paslaugai valstietis Tomas Tomilinas skyrė 5,5 tūkst. eurų.
Žmogiškai norisi išleisti
Buvęs Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas DELFI sakė, kad visai žmogiška, jei asmuo, turintis pinigų, juos nori išleisti.
Teigė, kad jam kelia abejonių, kam yra leidžiama naudoti parlamentines lėšas.
„Kiekvienas Seimo narys sprendžia pagal save, kur ir kiek jam reikia išleisti. Aš laikausi pozicijos, kad galima minimaliai išleisti suvenyrams, jei jau ką nors reikia nupirkti. Pagrindinis dalykas yra transportas; nemanau, kad reikia daugiau lėšų, susijusių su parlamentine veikla. Tai nieko bendro neturi. Dar turėtų būti ir trečias – ryšiai: telefonas, kompiuteris. O daugiau tai nieko bendro su parlamentine veikla neturi – nei gėlės, nei knygos, nei suvenyrai“, – DELFI sakė A. Salamakinas.
Jis svarstė, kad galbūt Seimo sandėlis turėtų išduoti suvenyrų, jei parlamentaras parodo kvietimą į renginį.
Politikas teigė, kad, žvelgiant į sumas, kurias Seimo nariai išleidžia automobiliui eksploatuoti, verta galvoti apie dabartinės tvarkos keitimą.
„Mano akimis, reikia grįžti prie to, kad Seimo narys turi gauti tarnybinį automobilį, kaip buvo 1993–1996 metais, atvažinėjama, grąžinama atgal į garažą. Jei tas Seimo narys neišrenkamas, tada kitas juo naudojasi. Kai mes kiekvieną kadenciją kaitaliojame tas tvarkas, ten velnias koją nusilauš. Sako valstiečiai, kad uždraudė nuomotis automobilius, tai dabar bus viskas gerai. Bet kas iš to, kad uždraudė, jei vis tiek bene visi parlamentarai visas lėšas išleidžia“, – aiškino jis.
„Visas mūsų sutaupymas ir deklaracija, kad neleidus nuomotis automobilių bus liuks, tai nieko liuks nebus. Gavus tuos pinigus, vis tiek yra noras išleisti. Ir išleidžia, nieko čia nepakeisi“, – DELFI sakė jis.
„Jeigu būtų duodamas tarnybinis transportas, gal ir tų lėšų mažiau reikėtų. Gal reikėtų diferencijuoti tas lėšas degalams pagal gyvenamą apygardą: vienų – Vilniuje, kitų – gal Klaipėdoje“, – svarstė parlamentaras.
Politikas kalbėjo, kad 12 tūkstančių eurų parlamentinių lėšų suma per metus yra normali.
„Manau, tokia suma yra normali. Tik gal čia irgi reikėtų diferenciaciją daryti – vienas dalykas, kai tu renkamas pagal sąrašą. Visai kitas – kai vienmandatėje“, – idėją siūlė A. Salamakinas.
„Veikia juk žmogiškasis faktorius – yra pinigų, kaip čia dabar neišleisi. Pažiūrėkite, vieni žiniasklaidai krūvą išleidžia, kiti – gėlėms. Nelabai suprantu, ką reiškia tos gėlės iš viso, ką jos bendro turi su parlamentine veikla. Ar tie patys saldainiai... Jų galima atsisakyti. Bet kai tu gauni beveik 1000 eurų per mėnesį, yra noras išleisti, tai žmogiška“, – DELFI kalbėjo Seimo narys A. Salamakinas.
„Tiesiog taip išeina“
Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas pasakojo, kad už transporto priemonių eksploatavimą daugiausia sumoka tie, kurių vienmandatės apygardos toli nuo Vilniaus.
„Paprastai išleidžia daugiau tie, kurie toliau gyvena, kuriems daug kainuoja transporto išlaidos, kurių rinkiminė apygarda išsimėčiusi per keletą rajonų“, – sakė A. Matulas.
A. Matulas per praėjusius metus išleido per 6 tūkstančius eurų transporto priemonės eksploatavimo reikmėms, techninei jos priežiūrai ir remontui atlikti.
„Aš pats nuomoju automobilį, pats moku už nuomą. Ši suma skirta degalams, remontui, eksploatavimui. Pavyzdžiui, prieš 4 mėnesius reikėjo tvarkyti sankabos diską, remontas kainavo 900 eurų. Kadangi apygarda toli, tai prisideda ir degalai“, – kalbėjo jis.
„Žiūrint, kaip tu dirbsi, – jei dalyvauji renginiuose, jei toli apygarda, tai išleidi labai daug. O jei apygarda Vilniuje arba šalia, kitaip“, – teigė jis.
„Ne tai, kad stengiesi visas tas lėšas išnaudoti, tiesiog taip išeina“, – aiškino politikas.
Jis DELFI sakė, kad kiekvieną mėnesį parlamentarams skirta suma pervedama į atskirą sąskaitą. O jei ta suma nebūna išnaudojama, grįžta atgal į Seimo kanceliariją.
Tenka aiškinti, ar galima
A. Matulas pasakojo, kad, kai Seimo kanceliarijos Finansų skyrius nėra tikras, ar galima tam tikras sąskaitas „nurašyti“ išlaidoms, susijusioms su parlamentine veikla, kreipiamasi į Etikos ir procedūrų komisiją.
„Jeigu Finansų skyriui kyla abejonių, ar sąskaita laikoma tinkama pagal Seimo valdybos priimtą sprendimą, tada kreipiasi į komisiją ir mes svarstome. Tarkime, kažkokia nuoma, ar kompiuterių, ar salių, tai sprendžiame, ar tas lėšas priskirti prie kanceliarinių, ar ne“, – aiškino jis.
Parlamentaro teigimu, klausimų daugiausia kyla naujiems Seimo nariams. Pavyzdžiui, ar gali už trumpalaikę automobilio nuomą atsiskaityti parlamentinėmis lėšomis.
„Yra valdybos sprendimas, yra aprašas, pagal jį daug kas kreipiasi dėl trumpalaikės automobilių nuomos, nes atsiranda naujų paslaugų formų. Kodėl galima mokėti už taksi paslaugas, o neleidžia trumpalaikės automobilių nuomos, kuri daug pigiau kainuotų parlamentarams. Arba kompiuterių priedai, koks išmanusis laikrodis.
Tie, kurie išmano informacines sistemas, klausia, nes atsiranda naujų technologijų, jie klausia, ar galima vietoje telefono įsigyti tam tikrą prietaisą, kuris atstos jį. Yra tokių paklausimų, mes pagal tą aprašą įvertiname ir pasakome. Ypač naujiems Seimo nariams kyla įvairių klausimų, komisija atsako“, – DELFI kalbėjo A. Matulas.
Privilegijas bandė grąžinti
DELFI primena, kad 2016 metų rudenį nauja valdančioji dauguma pakeitė „Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašą“ – atsisakė automobilių nuomos iš biudžeto lėšų.
Šis pakeitimas į žiniasklaidos puslapius grįžo, kai Seimo valdyba nusprendė leisti parlamentarams grąžinti automobilių nuomą. Tam galima panaudoti ne daugiau kaip 30 proc. parlamentinei veiklai mėnesiui skiriamų lėšų, išskyrus išperkamąją nuomą.
Taip pat pakeitimai leidžia ne tik nuomoti, bet ir pirkti kompiuterinę įrangą Seimo nario biurui, padengti Seimo nario organizuojamų renginių ir kitų su parlamentine veikla susijusių svečių priėmimo Seimo rūmuose, įskaitant maitinimo, išlaidas, kvalifikacijos kėlimo išlaidas. Tačiau šios minties po valdančiųjų sprendimo buvo atsisakyta
Pernai visiems parlamentarams skiriama parlamentinių lėšų suma buvo bene šimtu tūkstančių eurų mažesnė – apie 1,3 milijonus eurų. O vienam parlamentarui skirta beveik 11 tūkstančių eurų parlamentinių lėšų.