Nesutinkate su socialdemokračių nuomone? Gerai pagalvokite prieš išsižiodami: politikės užsigeidė, kad kiekvienas, nesutinkantis su jų rožine svajone, būtų įkalintas iki trejų metų arba nubaustas didele pinigine bauda. Na, o jeigu tai dar parašys laikraštis ar interneto portalas, tai jis išvis gali būti uždarytas.
„Tai – didžiausias teisinis absurdas, sugalvotas žodžio laisvės srityje“, - mano Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Politikių noras pakeisti Lietuvos įvaizdį sėkmingai iriasi į priekį – antradienį Seimas po pateikimo pritarė Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, kuriose siūloma įtvirtinti atsakomybę už teismo bylos medžiagos, susijusios su nepilnamečiu, atskleidimą.
Įstatyme siūloma, kad „tas, kas atskleidė arba viešai paskelbė baudžiamosios, civilinės arba administracinės bylos, nagrinėjamos ar išnagrinėtos neviešame teismo posėdyje, medžiagą ar jos dalį, susijusią su nepilnamečiu arba bylos medžiagą ar jos dalį, susijusią su nepilnamečiu, kurios atskleidimą ar viešą paskelbimą apribojo teismas, išnagrinėjęs bylą viešame teismo posėdyje, būtų baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų“.
Įstatymo projekto iniciatorės siekia, kad už šiame BK straipsnyje numatytas veikas atsakytų ir juridinis asmuo, pvz., žurnalisto straipsnį apie teismo procesą, kuriame yra teisiamas ar jau nuteistas pedofilas, publikavusi žiniasklaidos priemonė.
Projektui po pateikimo pritarė 76 nariai, su tuo nesutiko tik nuo teisėsaugos pasislėpusios Neringos Venckienės bendražygis Jonas Varkala, o dar 5 parlamentarai balsuodami susilaikė. Vienas jų – konservatorius Arvydas Vidžiūnas.
„Matyt neturėjau savo nuomonės, nebuvau skaitęs apie jį, kai nežinai, už ką balsuoji, dažniausiai balsuoji neutraliai“, – prisipažino politikas.
Seimo nariams pritarus įstatymo projektui, jį dabar svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
I. Šiaulienė: nesikiškite kur nereikia
Viena projekto iniciatorių I. Šiaulienė teigia, kad siūlyti BK pataisas pastūmėjo visą Lietuvą prieš kelerius metus sudrebinę Garliavos įvykiai.
„Turėjome precendentų – Garliavos byla ir gyvenimo realijos parodė, kad būtina tokia pagalba“, – politikė mano, kad nepilnamečių teisės ir interesai turi būti saugomi įstatymu.
„Garliavos įvykiai todėl ir buvo, kad nebuvo įstatyme tokios normos ir privalomo ekspertinio vertinimo, ir taip nutiko iki absurdo“, – sakė ji.
Socialdemokratė nemano, kad įstatymu įtvirtinus draudimą žurnalistams rašyti apie baudžiamąsias bylas, kuriose nukentėjo ar net teisiami labai sunkius nusikaltimus padarę nepilnamečiai, yra ribojama visuomenės teisė gauti informaciją.
„Jūs suvedate į tai, kad mes ribojame informacijos laisvę, bet man atrodo, jog konkretaus vaiko interesai yra aukščiau, ir tai parodė, kad šiandien per balsavimą pasiūlymui buvo pritarta po pateikimo, – sakė ji. – Negali žurnalistai savotiškai formuoti visuomenės nuomonės, kuri paskui daro poveikį ir tyrimui, ir bylos nagrinėjimui, ir t. t. Kai buvo įregistruotas projektas, ne vienoje žiniasklaidoje turėjome diskusijas šiuo klausimu ir rimtesnių argumentų, kad apribojama žodžio laisvė ir įvedama cenzūra, nebuvo – visiškai nereikėtų tapatinti ir taip primityviai žiūrėti. Manau, kad jūs patys puikiai suprantate klausdami...“.
Nors ir dabar žiniasklaida neskelbia nepilnamečių asmens duomenų, tačiau I. Šiaulienė mano, kad to dar per mažai: „Yra 101 inteligentiškas būdas ir žiniasklaida net formaliai laikydamasi ir neskelbdama pavardės, nerodydama vaizdo, pasako labai daug, kur praktiškai įvyko, dėl ko įvyko, – ir šeima, ir vaikas yra atpažįstamas“.
„Ir politikams, ir jums būtų sveikas priešnuodis – nesikiškit kur nereikia“, – I. Šiaulienė mano, kad BK pataisos turėtų atgrasyti žurnalistus nuo pagundų.
R. Šalaševičiūtė: sankcijos – diskusijų objektas
„Žurnalistai apskritai nekalti, tik mes, politikai, kalti, ir tik todėl, kad įregistravome tokią pataisą, vadovaudamiesi gryna patirtimi, pasekmėmis ir sveiku protu, – aiškino socialdemokratė. – Manau, kad įstatymo projektu tikrai niekam nieko nekliudoma, bus dar svarstymai, ir jeigu bus siūlymų, kaip jį padaryti tobulesniu, visada bus atsižvelgta ir išgirsta, bet čia nėra specialiai dėl žiniasklaidos – čia nieko panašaus, čia pirmas interesas yra vaiko teisės ir vaiko ateitis. Net ir pačios šeimos, tariamai gindamos vaiką pažeidžia interesus – mes turėjome akivaizdų precedentą, dėl ko ir atsirado įstatyminės pataisos“.
Pasak jos, žurnalistai negalės skelbti informacijos apie bylas, kuriose figūruoja vaikas.
„Nieko neprivers nutylėti, tiesiog jūs informuosite ir galėsite kalbėti, bet kol teismas neleidžia to rašyti, to nereikia daryti – palikime spręsti klausimus kompetetingiems, ne žurnalistui spręsti, kiek jis imasi atsakomybės pats, o paskui vyks byla – prašau, informuokite“, – kalbėjo I. Šiaulienė.
Paklausta, kaip bus galima informuoti apie pedofilų bylų nagrinėjimą, jeigu pataisose nurodytas kategoriškas draudimas atskleisti bet kokią informaciją iš bylos, I. Šiaulienė diskutuoti nepanoro: „Jau viską pasakiau, daugiau neturiu ką pasakyti, prašau, nežudykite manęs daugiau, esu Seimo posėdyje, viskas yra išsakyta“.
Tuo metu R. Šalaševičiūtė Seimo posėdyje aiškino, kad viešojoje erdvėje neretai yra skelbiama, analizuojama ir vertinama uždaruose teismo posėdžiuose nagrinėjamų ar jau išnagrinėtų bylų medžiaga, taip pažeidžiant vaiko, jo privataus gyvenimo slaptumą, informacijos apie vaiko sveikatą konfidencialumą.
„Šiuo straipsniu nėra siekiama įvesti cenzūros žurnalistams, bet jie turi susivokti, kad yra Visuomenės informavimo įstatymas, bet ne visada jo yra laikomasi, – Seimo salėje aiškino R. Šalaševičiūtė. – Po projekto įregistravimo, be abejo, buvo nemažai portaluose pasirodę straipsnių, būtent žurnalistai buvo labai susirūpinę, kad yra įrašyta atsakomybė ir juridiniams asmenims. Manau, kad toks įstatymas reikalingas, o pačios sankcijos dar gali būti diskusijų objektas“.
Ji pabrėžė, kad „neviešos informacijos atskleidimą parodė D. Kedžio byla ir mergaitės nebegalėjimas su mama gyventi Lietuvoje“.
„Dėl tos visos informacijos, paviešintos, neigiamos, konfidencialios, kaip žinote, mama su vaiku yra išvykusi“, – sakė R. Šalaševičiūtė.
D. Radzevičius: didžiausias teisinis absurdas
Socialdemokračių užmojai bausti žurnalistus pribloškė Lietuvos žurnalistų sąjungą. Jos vadovas D. Radzevičius sako, kad siūlomos BK pataisos yra „vienas didžiausių absurdų žodžio laisvės reguliavimo srityje“.
„Per 20 metų aš tokio absurdo nepamenu – yra buvę visokių iniciatyvų, bet tai prieštaraujaa bet kokiai logikai, nes žodžio laisvė ribojama yra labai mažai ir labai kritiniais atvejais, kai kam nors padaroma žala, – sakė D. Radzevičius. – Šiuo atveju kalbame apie apribojimus, kurie atsirastų net tais atvejais, kai niekam nėra nei grėsmės, nei žalos – ir tik dėl to, kad politikai taip sugalvojo“.
„Tai – didžiausias teisinis absurdas, sugalvotas žodžio laisvės srityje per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų“, – LŽS pirmininkas pabrėžė, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) Lietuvą jau ne kartą agino dekriminalizuoti bausmes žodžio laisvės srityje, tačiau I. Šiaulienės ir R. Šalaševičiūtės pateiktas įstatymo projektas yra aiškus noras eiti ne demokratiniu dekriminalizavimo keliu, o naudoti diktatūroms būdingas priemones – persekioti ir bausti žurnalistus naujomis sankcijomis.
Jo teigimu, jei dėl viešo intereso visuomenei žurnalistai visuomenei praneš apie kokį nors nepilnamečio daromą nusižengimą, redakcija netgi galėtų būti uždaryta, o jos žurnalistams atimta teisė dirbti savo darbą.
„Nors įstatymo projekto rengėjai tvirtina, kad „priėmus įstatymo projektą bus sudarytos sąlygos stipresnei bei veiksmingesnei žmogaus (ypač vaiko) teisių apsaugai“, tačiau tikruosius tikslus atskleidžia pačių autorių aiškinamajame rašte nurodytas siekis: „Įstatymo projektas turės prevencinį poveikį ir stabdys asmenis, potencialiai linkusius nusikalsti, nuo nusikalstamų veikų, susijusių su neviešos bylų medžiagos (jos dalies) atskleidimu“. Šis paaiškinimas rodo, kad bus bandoma iš esmės „prevencine priemone“ pavadinti ir įteisinti Lietuvoje (savi)cenzūrą“, – pabrėžė LŽS pirmininkas.
D. Radzevičius viliasi, kad toks projektas, koks yra pateiktas dabar, savo ateities Seime neturės.
„Tikiuosi, kad nereikės ESBO įsikišimo, bet spėju, kad apie šią iniciatyvą ESBO bet kokiu atveju sužinos artimiausiu metu ir pakankamai daug kritikos gaus iš tarptautinių organizacijų už ribojimus, kurie net kertasi su Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija“, – sakė jis.
Pasak D. Radzevičiaus, bet kokių naujų normų įvedimas būtų akivaizdus noras tik papildomai gąsdinti žurnalistus ar redakcijas bei bausti juos už jų profesinę pareigą viešai kalbėti apie viešą interesą turinčius reiškinius ir įvykius.