„Šiuo metu labai norisi – atmetus tuos paaiškinimus, kurie buvo girdėti kitą dieną iš prezidento padėjėjų, kurie visiškai neaiškūs, nerišlūs ir ne apie tai – girdėti aiškų įrodymą kaltinimų, kodėl buvo padaryta. Labai tikiuosi kažkokios institucijų reakcijos, tikiuosi, kad mes turime prokuratūrą ir generalinė prokurorė girdi tai, ką sako prezidentas: jis kaltina Vyriausybę nusikaltimais ir man norisi girdėti, kaip į tai reaguos prokuratūra (...) dabar tiesiog į viešą erdvę numesti labai rimti kaltinimai, kurie pakibo ore ir į juos turi būti atsakyta“, – prezidento žeriama kritika piktinasi TS–LKD narys.
Nors politikas teigia nelaikantis savęs konfliktine asmenybe, tačiau pabrėžia, kad neatsakyti klausimai sukuria erdvę interpretacijoms, iš kurių kyla sąmokslo teorijos, o po jų ir visuomenės susiskaldymas.
Jis tvirtai įsitikinęs, jog prokuratūros įsitraukimas į prezidentūros ir Vyriausybės konfliktą pagelbėtų nustatyti, kokį šalies vadovą turi Lietuva.
„Noriu tikėti, kad pas mus yra institucijos, kurios gali ir be parlamentinio tyrimo atsakyti į klausimus, kas gi vyksta ir ką gi čia prezidentas: ar mes turime prezidentą, kuris jau negali atsakyti už savo žodžius, ar mes iš tikrųjų turime veikimą. Prokuratūra turi tai ištirti ir pasakyti. Jeigu ji nemato kažkokio veikimo prieš valstybę, kad viskas buvo daroma taip, kas buvo geriausia toje situacijoje, tada turime prezidentą, kuris neatsako už savo žodžius. Tai irgi nauja politinė realybė“, – teigia politikas.
Tačiau LSDP narys G. Paluckas pateikia gerokai švelnesnį situacijos vertinimą.
„Prezidento pareiškimas iš tiesų yra toks nedidelis nesusipratimas: pats prezidentas turėjo jį taisyti, pildyti arba aiškinti po to, kai sukėlė ažiotažą. Valstybės svarbiausi politiniai vadovai turi gebėti pasakyti, ką galvoja, iš vieno karto tam, kad neturėtume paskui klausinėti vieni kitų ir piktintis galbūt ne tuo, ką norėjo pasakyti šalies prezidentas ar kiti politiniai vadovai“, – tvirtina Seimo narys.