„Vieningai žiūrime į tai, ką, kaip valstybė, turime pasiekti. Yra ir gerų signalų dėl mūsų tikslų – dėl NATO pajėgumų transformacijos čia, judėjimo link brigados, taip pat dėl oro gynybos elementų ir galimybės priimti diviziją kiekvienoje Baltijos šalyje“, – pirmadienį BNS sakė Laurynas Kasčiūnas po susitikimo Prezidentūroje prieš Madrido viršūnių susitikimą.
„Tomis linijomis nuosekliai stipriname savo diplomatines pastangas, ir iš pirmų ženklų, kalbant apie baigiamuosius dokumentus, atrodo, kad yra labai nemažai galimybių, jog mūsų lūkesčiai bus atliepti“, – teigė jis.
Lietuvai Madride atstovaus prezidentas Gitanas Nausėda.
„Manau, kad bus galima kalbėti apie visų valdžios šakų pastangų, kurios buvo dėtos šį pusmetį, vainikavimą teigiama linkme“, – tvirtino parlamentaras.
NSGK komiteto vadovo teigimu, NATO viršūnių susitikimo dalyvių patvirtintas dokumentas atvers kelią Lietuvai kalbėti su Vokietija ir kitomis sąjungininkėmis dėl jų dalyvavimo kuriant priešakinę brigadą.
„Iškart po to, kai turime dokumentą, kuriame yra paremtas brigados atsiradimas, iš karto reikia kibti į darbus ir judėti su vokiečiais, kad būtų galima susidėlioti planą, kokius namų darbus turime padaryti infrastruktūros prasme, kad būtų galima tartis su vokiečiais dėl tos brigados dalių, elementų atvykimo iškart į Lietuvą“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
Anot jo, „svarbiausia, kad NATO formuluotės atidarytų tam kelią“.
„Pagal tai, kas dabar žinoma, jos turi atidaryti galimybes su vokiečiais mums kalbėti apie tai“, – tvirtino Seimo komiteto vadovas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pranešė, kad Aljansas sustiprins rytiniame sparne dislokuotas pajėgas iki brigados dydžio vienetų.
Tarptautinius batalionus Aljansas kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokavo 2017 metais. Gausesnių pajėgų regiono šalys siekia po Rusijos invazijos į Ukrainą šiemet vasarį.
Lietuvos pareigūnai anksčiau teigė, kad dalis Berlyno vadovaujamos brigados būtų dislokuota pačioje šalyje, o dalis liktų Vokietijoje ir būtų priskirta Lietuvai.