Pabrėždama šių įstatymo projektų neeilinę svarbą Lietuvos švietimo bendruomenei, Seimo opozicija siūlo sudaryti darbo grupę. Anot E. Jovaišos, į ją reikėtų įtraukti Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos gimnazijų asociacijos, Lietuvos progimnazijų asociacijos tarybos, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos, kitų švietimo profesinių sąjungų, Prezidento kanceliarijos, Lietuvos švietimo tarybos, kitų suinteresuotų institucijų atstovus.
Akademiko, profesoriaus E. Jovaišos teigimu, mokslininkai, švietimo ekspertai padėtų parengti naujos redakcijos Švietimo įstatymo pakeitimų projektus, ypač sutelkiant dėmesį į visas suinteresuotas puses tenkinančių kriterijų, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, nustatymą.
Seimo narys E. Jovaiša apgailestauja, kad tokiam racionaliam ir argumentuotam jo pasiūlymui valdančiųjų balsais komitete buvo nepritarta, dėl ko dalis komiteto narių iš opozicijos komiteto vykusiame svarstyme nedalyvavo.
Reaguodami į susidariusią situaciją Seimo opozicijai atstovaujantys Seimo nariai Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Aušrinė Norkienė, Vilija Targamadzė, Laima Nagienė ir Beata Pietkiewicz reiškia atskirąją nuomonę dėl Švietimo įstatymo pataisų.
Jų manymu, skubos tvarka iš mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių į Švietimo įstatymą mechaniškai perkelti bendrieji ir specialieji kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, „nesukurs kokybiško teisinio reguliavimo, bet įneš tik sumaištį į ir taip daugybę pokyčių vienu metu išgyvenančią Lietuvos švietimo sistemą“.
„Be to, jei jau atsirado rimta proga taisyti įstatymą, peržiūrint mokyklų veikimo kriterijus, tai būtina padaryti be skubos, siekiant maksimalaus teisinio aiškumo ir išdiskutavus su visomis suinteresuotomis pusėmis, remiantis mokslininkų ir edukologijos ekspertų rekomendacijomis, išanalizavus mokyklų vadovų, savivaldybių pasiūlymus, ypač susijusius su regionine politika, atsižvelgiant į politinių partijų Susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos. Šiuo dokumentu buvo įsipareigota suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo“,- sako Seimo opozicija.
Opozicijai atstovaujantys parlamentarai siūlo neatimti iš savivaldybių teisės, atsižvelgiant į regiono ar vietos socialinį, ekonominį, geografinį ir kultūrinį specifiškumą, savarankiškai reguliuoti savo mokyklų tinklą. Siūloma įstatymu įtvirtinti ir po to poįstatyminiais aktais konkretizuoti tik tokius kiekybinius kriterijus, kurie bus nustatyti įvertinus savivaldybių socialinį, ekonominį, geografinį, kultūrinį kontekstus ir nepažeis savivaldybių teisės savarankiškai tvarkyti savo mokyklų tinklą.
Atskirojoje nuomonėje Seimo opozicija pabrėžia, kad dabartinėje Švietimo įstatymo pakeitimo redakcijoje nėra atsižvelgiama į Europos vietos savivaldos chartijos svarbią nuostatą, įpareigojančią vadovaujantis vietos žmonių interesais, taip pat deramai neįvertinta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Taip pat, anot opozicijos, neatsižvelgta į Teisėkūros įstatymo nuostatas svarstyti alternatyvas, diskusijoms skirti pakankamai laiko, numatyti neigiamas pasekmes, įskaitant netikėtas. Opozicijos nuomone, mokyklų tinklo pertvarka galimai prieštarauja šios Vyriausybės regioninei politikai.
Kaip ELTA jau skelbė, Švietimo ir mokslo komitetas ir toliau nesutaria dėl kriterijų mokyklų tinklo formavimui.
Šio komiteto nare tapusi buvusi ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžia, kad įstatymo projekte pateikti mokyklų tinklo kūrimo kriterijai yra kokybiniai, ne kiekybiniai. Pagrindinis įstatymo pakeitimo projekto tikslas, anot Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko, yra poįstatyminio akto kriterijus dėl mokyklų ugdymo programų vykdymo ir jų finansavimo perkelti į Švietimo įstatymą.
Balandžio pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad savivaldybių mokyklų tinklo reformos kriterijai, kuriuos pagal įstatymą nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai.
KT išvadoje teigiama, kad Seimas negali pavesti Ministrų kabinetui poįstatyminiais aktais nustatyti atitinkamas taisykles, susijusias su ugdymo įstaigų veikla ir pokyčiais. Be to, akcentuojama, kad įstatymuose įforminti bendriniai, aiškumo stokojantys kriterijai.
Pasak KT, įstatymai numato savivaldybėms teisę steigti, reorganizuoti ir likviduoti mokymo bei auklėjimo įstaigas, tačiau ši savivaldos teisė nėra neribota.
KT nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas tik 2024 m. sausio 2 d. Toks sprendimas priimtas, siekiant suteikti institucijoms galimybę ištaisyti įstatymo spragas.