Apeliacine tvarka baudžiamąją bylą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija paskelbė, pakeičia nuosprendį, kuriuo R. Petkelienė išteisinta dėl 67 tūkst. Lt iššvaistymo. Teismas konstatavo, kad surinkta įrodymų, jog ji šiuos pinigus iššvaistė. Kam - pasak teismo, nesvarbu, nes tai nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikacijos.
Apeliacine tvarka baudžiamąją bylą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija paskelbė, R. Petkelienė iššvaistė 441 tūkst. litų.
373 tūkst. Lt R. Petkelienė turės atlyginti solidariai su O. Goluskaite, o 62 tūkst. Lt (5 tūkst. Lt buvo išskaičiuoti iš atlyginimo ją atleidžiant iš darbo, todėl jai nereikės sumokėti 67 tūkst. Lt) – R. Petkelienės turės atlyginti viena.
R. Petkelienė yra teigusi, kad šiuos pinigus buvo pasiskolinusi Finansų departamento vadovė D. Petrauskienė. "Ji išlipo sausa", - po paskelbimo piktinosi nuteistoji.
Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo nuteistosioms švelninti bausmes. Kaip pažymėjo teisėjų kolegijai pirmininkavęs teisėjas Viktoras Kažys, iššvaistyto ir užvaldyto turto vertė yra daugiau kaip 10 kartų didesnė už tą, kai turtas laikomas didelės vertės.
Teismo teigimu, nė viena nuteistoji nepadarė nieko, kad bent iš dalies Seimo kanceliarijai atlygintų žalą. Tiesa, R. Petkelienė yra sumokėjusi 300 Lt.
Žala Seimo kanceliarijai turėtų būti atlyginta iš nuteistosioms priklausančio nekilnojamojo turto - prokurorai jį yra areštavę.
Pasak valstybinį kaltinimą palaikiusios Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Vilmos Gužaitės, artimiausiu metu turėtų būti pradėtas vykdyti nuosprendis - nuteistosios bus išsiųstos bausmės atlikti į Panevėžio pataisos namus. Tiesa, jos dar galės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašyti stabdyti bausmės vykdymą.
Pinigus pralošė kazino
Beveik pusės milijono litų grynųjų pinigų kasoje buvo pasigesta prieš trejus metus, 2009-ųjų birželį.
Teismas konstatavo, kad būdama visiškai materialiai atsakinga už jai patikėtas pinigines lėšas bei jų apskaitą ir turėdama įgaliojimus jomis disponuoti, R. Petkelienė nuo 2008-ųjų sausio iki 2009-ųjų liepos neteisėtai perleido O. Goluskaitei kasoje buvusius grynuosius pinigus – 373,5 tūkst. Lt. Šiuos pinigus kasininkė įvairiomis sumomis, nuo 500 iki 20 tūkst. litų, skolindavo O. Goluskaitei.
Ant buhalterinėje apskaitoje nebenaudojamų kasos išlaidų orderių blankų ar paprasčiausių popieriaus lapų R. Petkelienė surašydavo skolos raštelius. Jie jokios juridinės galios neturėjo.
Taip pat nustatyta, kad apie 65,5 tūkst. Lt stygius nepagrįstas netgi tais beverčiais rašteliais. Dėl to įtariama, jog R. Petkelienė šią pinigų sumą pasisavino 2009-ųjų gegužės–liepos mėnesiais. Nustačius, kad kasoje iš viso trūksta per 441 tūkst. litų, Seimo kancleris kreipėsi į policiją.
Bylos duomenimis, pusantrų metų O. Goluskaitė nuolat lankydavosi R. Petkelienės kabinete ir ją graudindavo pasakojimais apie paskolą butui pirkti, apie ją apgavusius verslo partnerius Vokietijoje ar Lenkijoje. Kasininkę ramindavo idėjomis, kaip grąžins nuolat augančią skolą, nors iš tikrųjų pinigus pralošė kazino.
Byloje Seimo kanceliarija buvo pareiškusi 436 tūkst. Lt civilinį ieškinį.
Šiuo metu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kurioje įtarimai pareikšti R. Petkelienės vadovėms - D. Petrauskienei ir Daliai Špakauskienei.