Seimo pirmininkė teigė, kad kolektyviniai parlamentiniai veiksmai visada turėjo ir turės reikšmingos įtakos valstybių ir vyriausybių vadovams, kurie po mėnesio susirinks Vilniuje į pirmą kartą Lietuvos istorijoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
„Kolegos parlamentų pirmininkai nusiteikę konstruktyviai keistis nuomonėmis ir bendradarbiauti, sutelkti dėmesį į veiksmingus būdus bendrai vizijai įgyvendinti. Raginu dalyvius rytojaus diskusijose išlaikyti subalansuotą perspektyvą, kuri apimtų ir aukšto lygio politikos klausimus, ir esminį žmogiškąjį aspektą. Nors mūsų dėmesys sutelktas į saugumą ir gynybą NATO viduje, labai svarbu nepamiršti didelio poveikio žmonių gyvybėms“, – ragino V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak parlamento vadovės, renginio dalyvius neatsitiktinai pakvietė į istorinę Vilniaus rotušę.
„Pirmiausia ši vieta, rotušė, simbolizuoja turtingą europinę Vilniaus, šiemet švenčiančio 700 metų jubiliejų, istoriją. Ištisus šimtmečius Vilnius nuosekliai siekė įsitvirtinti kaip neatsiejama Vakarų Europos kultūros ir politikos dalis. Nepaisant dviejų žiaurių sukilimų, kuriuos XIX amžiuje numalšino carinė Rusija, priverstinės rusifikacijos ir penkis dešimtmečius trukusios sovietinės okupacijos XX amžiuje, nepalaužiama Lietuvos orientacija į Europą negalėjo būti pažabota“, – pasakojo V. Čmilytė-Nielsen.
Vilniaus rotušė taip pat įamžina Lietuvos narystę NATO, pažymima Seimo pranešime žiniasklaidai.
„2002 m. Prahoje Lietuva ir kitos šešios Vidurio ir Rytų Europos šalys buvo pakviestos į NATO. Ši žinia sutikta Rotušės aikštėje, kuri susijusi su dar viena įsimintina akimirka – buvusio JAV prezidento Džiordžo V. Bušo, kuris į Vilnių atvyko netrukus po šio Prahos NATO viršūnių susitikimo, vizitu. Ta proga jis pasakė galingą pareiškimą: „Tas, kuris pasirinks Lietuvą priešu, taps ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu“, liudijusio bendrą Lietuvos ir JAV įsipareigojimą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot Seimo, pirmininkė sakė, kad ketvirtadienį, kai minima Tarptautinė vaikų gynimo diena ir žinome kraupią statistiką apie žuvusius, nukentėjusius, pagrobtus, priverstus bėgti iš šalies ir vaikystės netekusius vaikus, prasidėjęs NATO parlamentų pirmininkų susitikimas jautriai primena, jog vaikų ateitis yra būtent kolektyvinės parlamentų misijos pagrindas.
V. Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad dabar geriausias ir vienintelis būdas palengvinti Ukrainos vaikų kančias – siekti, kad Rusija nedelsdama pasitrauktų iš visos Ukrainos teritorijos, ir užtikrinti saugią bei demokratinę Ukrainos ateitį per narystę ES ir NATO.
„Šis susitikimas Vilniuje liudija, kad NATO valstybių parlamentai nebijo įsipareigoti formuoti šviesesnę euroatlantinės bendruomenės ir siekiančių tapti jos dalimi ateitį. Mūsų susibūrimas taip pat siunčia signalą, kad parlamentai privalo kolektyviai veikti, kai taika Europoje, demokratijos ateitis ir tarptautinės sistemos darna patiria iššūkių. Mūsų pareigos apima ne tik atskiras tautas, todėl turime aktyviai formuoti pasaulinių įvykių eigą. Šiuo kritiniu momentu mūsų balsai turi būti išgirsti“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų, iki 3000 svečių.
Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.