Į žurnalistų klausimus ketvirtadienį atsakinėjusi Seimo pirmininkė nupasakojo, ką apie Seimo narį, kuriam norima naikinti neliečiamybę, jai atskleidė generalinė prokurorė.
„Generalinė prokurorė man neatskleidė nei Seimo nario vardo, nei pavardės, nei tai, ar tas Seimo narys yra opozicijos ar pozicijos atstovas, nei frakcijos, nei partinės priklausomybės, tik pasakė, kad tai yra ne jūsų frakcijos narys“, – komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Panašiai ji kalbėjo ir ketvirtadienį iš Seimo tribūnos, kai atsakinėjo į parlamentarų klausimus.
„Ji (N. Grunskienė – Delfi) paminėjo tik tai, kad įtariamas Seimo narys nėra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Savo ruožtu generalinė prokurorė tikino, kad ji niekaip nedavė V. Čmilytei-Nielsen suprasti Seimo nario, kuriam norima naikinti neliečiamybę, priklausomybės kuriai nors frakcijai.
Ji tvirtino, kad žodžio „liberalai“ susitikimo metu nevartojo.
„Jokios frakcijos, jokios partijos aš tikrai neminėjau, Seimo nario pavadinimo aš tikrai neminėjau ir kitos informacijos, iš kurios būtų galima identifikuoti asmenį, aš nepaminėjau“, – kalbėjo N. Grunskienė.
Paklausta, ar žodžių „tai – ne jūsų frakcijos narys“, susitikimo metu pasakyta nebuvo, N. Grunskienė pakartojo, kad kalbos nei apie frakcijas, nei apie partijas, nei apie asmenį nebuvo.
„Mes neaptarinėjome, Seimo pirmininkė neklausė net pavardės <...>. Mes neaptarinėjome to žmogaus, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo aš kreipsiuosi į Seimą“, – pažymėjo generalinė prokurorė.
Ji nesiėmė vertinti, ar Seimo pirmininkė sako tiesą, ar netiesą.
„Aš nežinau, ar tiesą, ar netiesą. Galbūt ji taip suprato, aš jums negaliu pasakyti. Aš pasakiau, kad duomenų, iš kurių būtų galima identifikuoti šį asmenį, aš nepateikiau“, – dėstė N. Grunskienė.
Ji patikino, kad V. Čmilytė-Nielsen susitikimo metu nesidomėjo, dėl kokio Seimo nario norima šaukti neeilinę sesiją ir naikinti jo neliečiamybę.
Grunskienė: žurnalistas nurodė, kad informaciją gavo iš Seimo kanceliarijos
Vėliau paaiškėjo, kad minimas Seimo narys – dabar jau mandato atsisakęs, buvęs Seimo konservatorius Kristijonas Bartoševičius, kuriam pareikšti įtarimai vaikų seksualiniu prievartavimu ir tvirkinimu.
Seimo pirmininkė ir generalinė prokurorė ketvirtadienį neeilinio Seimo posėdžio metu atsakinėjo į Seimo mažumos klausimus.
Atsakinėdama į vieną iš jų, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad sausio 26 dieną gavo pirmąją žiniasklaidos, „Lietuvos ryto“ žurnalisto, užklausą apie jos ir N. Grunskienės penktadienio gyvo susitikimo ir pirmadienio telefoninio pokalbio aplinkybes.
„Žurnalistas buvo gana tiksliai informuotas apie mudviejų su generaline prokurore pokalbio detales“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Apie „Lietuvos ryto“ žurnalisto sausio 23 dieną siųstą užklausą Generalinei prokuratūrai, kurioje esą jau buvo minimas K. Bartoševičius, nors informacija apie jį dar nebuvo vieša, Seime žurnalistai pasiteiravo ir N. Grunskienės.
Jos žiniomis, žurnalistas informaciją gavo iš Seimo kanceliarijos.
„Mano žiniomis, atstovė spaudai atėjusi pas mane informavo, kad domisi žurnalistas, kuris informavo, kad gavo informaciją iš Seimo kanceliarijos“, – teigė N. Grunskienė.
Kas susitikimo metu kalbėta apie įtarimus ir konkrečius BK straipsnius
Išklausius V. Čmilytės-Nielsen ir N. Grunskienės atsakymų Seimo nariams, gali kilti klausimas ir dėl to, ar buvo susitikimo metu paminėti Baudžiamojo kodekso straipsniai, pagal kuriuos parlamentarui ketinta reikšti įtarimus.
Anksčiau generalinė prokurorė teigė, kad straipsniai buvo paminėti.
„Sausio 20 dieną susitikime su Seimo pirmininke nei pavardė, nei kokiai frakcijai ar partijai šis asmuo priklauso įvardyta nebuvo. Buvo nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir [buvo nurodyta] pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius“, – vasario 7-ąją žurnalistams teigė N. Grunskienė.
Savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen tuomet kalbėjo kitaip:
„Man nebuvo įvardyti konkretūs Baudžiamojo kodekso (BK) straipsniai, man buvo pateikta nuasmeninta informacija. Taigi, ikiteisminio tyrimo medžiagos man nebuvo pateikta.“
Šiandien V. Čmilytės-Nielsen ir N. Grunskienės versijos šiuo klausimu praktiškai sutampa – esą sausio 20-ąją jų abiejų susitikimo metu buvo paminėta, kad Seimo narys, kuriam norima naikinti teisinę neliečiamybę, yra įtariamas sunkiais nusikaltimais ir kad tai susiję su nepilnamečių asmenų tvirkinimu.
Taigi, konkretūs BK straipsniai, tai yra skaičiai, nebuvo įvardyti.
Ketvirtadienį Seimo pirmininkė iš Seimo tribūnos apie tai, ką susitikimo metu paminėjo N. Grunskienė, kalbėjo taip:
„Nenurodydama konkrečių Baudžiamojo kodekso straipsnių, ji informavo mane, kad vienas iš Seimo narių yra įtariamas sunkiais nusikaltimais. Taip pat nurodė, kad tai yra susiję su nepilnamečio asmens, ar asmenų tvirkinimu."
Savo ruožtu generalinė prokurorė nurodė, ką sakė Seimo pirmininkei:
„Informavau ją apie 2022 metų lapkričio 15 dieną pradėto ikiteisminio tyrimo faktą, nurodžiau, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl nepilnamečių seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo, bei paaiškinau poreikį surengti neeilinę sesiją.“
Vėliau ketvirtadienį Seimo pirmininkės ir generalinės prokurorės retoriką ir tai, kad bent vienu klausimu jų versijos skiriasi, sukritikavo atstovas iš opozicijos Saulius Skvernelis. Apie tai daugiau skaitykite čia.
Ketvirtadienį į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas bando išsiaiškinti, ar netikėtai mandato atsisakiusiam K. Bartoševičiui galėjo nutekėti informacija apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, apie norą jam pareikšti įtarimus.
Seimas taip pat spręs, ar dėl šio klausimo steigti laikinąją tyrimo komisiją ir atlikti parlamentinį tyrimą.