Šiuo dokumentu siūloma padėkoti Islandijos parlamentui už greitą reakciją į 1991 m. sausio 13 d. vykdytą Sovietų Sąjungos agresiją prieš nepriklausomą Lietuvos Respubliką ir Islandijos diplomatijos vadovui Jonui Baldvinui Hannibalssonui – už jo ypatingą asmeninį indėlį ir tvirtą paramą Lietuvai siekiant laisvės.
Rezoliucijos projekte siūloma pareikšti „didžiausią padėką Islandijai už prigimtinės tautos teisės turėti savo valstybę pripažinimą ir paramą tada, kai kiti nedrįso to dar padaryti“.
Seimo rezoliucijos projekte siūloma priminti, kad „Islandija niekuomet nepripažino vykdytos Baltijos šalių aneksijos“ ir pabrėžti, kad „Islandijos ir jos žmonių solidarumas Lietuvai buvo neįkainojama parama siekiant valstybingumo įtvirtinimo“.
„Šio Islandijos žingsnio dėka pasaulis turėjo progos prisiminti, kad be tiesioginių interesų egzistuoja ir istorinis teisingumas, tautų apsisprendimo teisė ir valia, galiausiai – moralė“, – sakoma dokumento projekte.
Jame konstatuojama, kad 1991 metais išskirtinę drąsą, ryžtą ir draugystę Lietuvai parodžiusi Islandija ir šiandien išlieka artima Lietuvos sąjungininke bei partnere. Pasak rezoliucijos projekto, šiandien Lietuva ir Islandija glaudžiai bendradarbiauja Šiaurės ir Baltijos šalių aštuntuko (NB8) formatu, taip pat vis stiprėja Lietuvą ir Islandiją siejantys mokslo, kultūros bei žmonių vertybiniai ryšiai. Rezoliucijos projekte pabrėžiama, kad Islandija ekspertiniu lygmeniu prisideda prie NATO vykdomų atgrasymo priemonių ir Lietuvoje dislokuoto priešakinių NATO pajėgų bataliono.
Beje, Lietuvoje, kasmet minint Islandijos nepriklausomybės dieną, vyksta žmonių inicijuota akcija „Ačiū, Islandija“, kuria reiškiamas dėkingumas islandų tautai.
Rezoliucijos projekto autoriai siūlo tvirtai pasisakyti „už nuoseklų tolesnį dvišalių santykių stiprinimą“.
2021 m. vasario 11 d. sukanka 30 metų, kai Islandija pirmoji oficialiai tarptautiniu mastu pripažino 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką.