Ketvirtadienį Seimo nario konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymui atsisakyti šio klausimo ir palikti jį spręsti jau kitam Seimui pritarta bendru sutarimu. Tačiau tradiciškai galutinį sprendimą dėl seniūnų sueigos siūlymų priima Seimas, tvirtinant plenarinio posėdžio darbotvarkę. Galutinė ketvirtadienio darbotvarkė paaiškės tik prasidėjus rytiniam parlamento posėdžiui.
Seimas, rugsėjo pabaigoje žengęs pirmąjį žingsnį Lukiškių aikštės šeimininko pakeitimo link, ketvirtadienį vėl ketino svarstyti šį klausimą.
Pagal patobulintą įstatymo pataisų variantą, „Lukiškių aikštę (valstybinės žemės sklypą) Vilniuje patikėjimo teise neatlygintinai valdo ir ja naudojasi biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.“
Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Projekte numatyta, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos iki 2020 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Rugsėjo 24 d. parlamentarai po pateikimo „palaimino“ Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo pataisas, kurios užtikrins Lukiškių aikštės perdavimą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui.
Už šį projektą, kurį pateikė Seimo narys prof. Arūnas Gumuliauskas, po pateikimo balsavo 53, prieš – 15, susilaikė 8 parlamentarai.
Šiuo metu aikštė priklauso valstybei ir panaudos teise valdyti ji yra patikėta Vilniaus miesto savivaldybei.