Už tai balsavo trys komiteto nariai, vienas buvo prieš ir du susilaikė, todėl sprendimą lėmė komiteto vadovo konservatoriaus Stasio Šedbaro balsas.
„Dabar klausimas keliasi į Seimo plenarinį posėdį“, – po balsavimo sakė jis.
Protestuodami prieš tokį sprendimą trys opozicijos nariai – Julius Sabatauskas, Agnė Širinskienė ir Česlavas Olševskis – atsisakė toliau dalyvauti komiteto posėdyje. Dėl to žlugus kvorumui, TTK posėdį teko nutraukti.
„Labai apgailėtinas sprendimas“, – sakė A. Širinskienė.
J. Sabatauskas tvirtino, kad E. Šileikiui buvo surengta žeminanti procedūra, bandant išvesti jį iš kantrybės.
„Buvo demonstruojamos patyčios jo atžvilgiu, anksčiau nebūdavo reikalaujama tokių pažymų iš kandidatų į teisėjus“, – BNS sakė socialdemokratas.
„Jeigu ir toliau taip nori dirbti valdantieji, komiteto darbas bus paralyžiuotas“, – piktinosi jis.
Trečiadienį svarstant klausimą komitete, kaip ir Seimo salėje, daugiausia klausimų kilo dėl E. Šileikio nepateiktų sveikatos pažymos ir informacijos, kad jis užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
E. Šileikis per komiteto posėdį savo ruožtu kėlė klausimą, kodėl jam taikomi kitokie reikalavimai nei ankstesniems kandidatams.
„Kodėl Seimas 2017 skirdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, du buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus, elgėsi kitaip, jei neklystu, negu mano atžvilgiu. Kodėl neprašė, kad Algirdas Taminskas ar Pranas Kuconis pateiktų leidimą dirbti su slapta medžiaga, kuri gali būti bylose. Jeigu prašė, tvarkoj, pasakykit, kad A. Taminsko ir P. Kuconio buvo paprašyta pateikti tą leidimą“, – kalbėjo kandidatas į LAT teisėjus.
„Noriu suprasti, ar čia specialiai man tie kabliukai? Kodėl jie neiškilo skiriant mano kolegas buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus į LAT“, – klausė E. Šileikis.
Praėjusią savaitę per jo kandidatūros pristatymą Seime teisininkas tvirtino, kad yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų, ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.
E. Šileikis trečiadienį taip pat sakė nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kodėl išvadą apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.
„Iš konstitucinės varpinės matau problemą, kad teisės akte be konkurso įtvirtinta konkreti Vidaus reikalų ministerijos poliklinika, ir nerandu racionalių pagrindų, priežasčių suplakti policijos pareigūnų sveikatos tikrinimą – ten reikia atsispaudimų, prisitraukimų, nes reikia sulaikyti teisės pažeidimą ir atvesdinti, – ir teisėjų sveikatos. Teisėjai nesulaiko, neatvesdina pažeidėjų, jiems nereikia atsispaudimų. Mano manymu, tai yra nekorektiška“, – kalbėjo kandidatas.
Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, LAT teisėja Egidija Tamošiūnienė atkreipė dėmesį, kad teisėjams tikrinantis sveikatą toje įstaigoje niekas nereikalauja daryti nei atsispaudimų, nei prisitraukimų.
Kovo pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo E. Šileikio kandidatūrą į LAT teisėjus, tačiau Seimas jos kurį laiką nesvarstė, nes Nacionalinė teismų administracija pranešė negavusi iš E. Šileikio visų būtinų dokumentų, tai yra sveikatos pažymos ir informacijos, kad kandidatas užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Praėjusį ketvirtadienį klausimas įtrauktas į posėdžio darbotvarkę to pareikalavus prezidentui Gitanui Nausėdai.
LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.