„Todėl ir yra numatytas slaptas balsavimas išskirtiniais atvejais, kad Seimo nariai be kitų interpretacijų galėtų pareikšti savo poziciją. Slapto balsavimo pažeidimu galima laikyti, jeigu asmuo viešina savo poziciją“, – trečiadienį per Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdį sakė departamento vadovas Andrius Kabišaitis.
Anot jo, galima atsakomybė už slapto balsavimo principo pažeidimą – ir apkalta.
„Galima atsakomybė būtų, jeigu šito principo pažeidimas pagal Etikos ir procedūrų komisiją ką nors pažeidė iš esmės, jie gali atlikti tyrimą, tai Seimo nariui galima ir apkalta“, – tvirtino A. Kabišaitis.
Trečiadienį Seimo etikos sargai svarstė Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio prašymą ištirti, ar antradienį balsuojant dėl Mindaugo Basčio apkaltos pažeistas slaptumo principas ir ar tai galėjo turėti įtakos balsavimo rezultatams.
Etikos ir procedūrų komisija sprendimo trečiadienį nepriėmė, nes išsiskyrė nuomonės dėl vertinimo. Ketvirtadienio rytą komisijos nariai planuoja balsuoti dėl protokolinio sprendimo.
Konservatoriai Antanas Matulas ir Kazimieras Starkevičius ragino komisiją priimti sprendimą, kad reikėtų perbalsuoti dėl M. Basčio mandato panaikinimo, nepaisant to, kad šis jau pareiškė pats paliekantis Seimą.
Antradienį per slaptą balsavimą už M. Basčio mandato panaikinimą buvo 72 parlamentarai, prieš – 21 Seimo narys, 24 susilaikė, 11 biuletenių buvo negaliojantys. Mandatui panaikinti reikia ne mažiau kaip 85 balsų „už“.
Konservatoriams apkaltinus, kad „valstiečiai“ nepalaikė apkaltos M. Basčiui, premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad ir jis, ir kiti frakcijos kolegos fotografavo savo biuletenius. „Valstietis“ Justas Džiugelis ir konservatorius Mantas Adomėnas paviešino savo darytas nuotraukas.
Liberalas Eugenijus Gentvilas trečiadienį užregistravo Seimo protokolinio nutarimo projektą, kad balsavimo dėl M. Basčio rezultatai turi būti paskelbti negaliojančiais.
Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad M. Bastys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika. M. Bastys savo kaltę neigia – jis tikina, kad sąmoningai nieko nenuslėpė. Politikas netinkamą atsakymą apie ryšius su užsienio žvalgybininkais klausimyne dėl leidimo dirbti su slapta informacija vadina klaida, kuri negali būti vertinama kaip šiurkštus pažeidimas.
Apkalta M. Basčiui buvo inicijuota ir dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Tačiau šie veiksmai padaryti anksčiau nei 2016 metų lapkritis, kai M. Bastys davė naujausią parlamentaro priesaiką.