Dabar įstatyme numatyta, jog verčiant mišką kitomis naudmenomis privaloma valstybei mokėti kompensaciją už miško atkūrimą kitoje vietoje. Tačiau šiame punkte norima sukurti išimčių, įstatymo pataisos skubos tvarka Seime bus svarstomos jau antradienį.
Šis įstatymo projektas buvo paruoštas jau gegužės mėnesį, tačiau jo svarstymas užtruko, mat Seimo komitetas nusprendė paprašyti Vyriausybės išvados apie įstatymą. Vyriausybės išvada buvo neigiama, tačiau Seimas nusprendė nepaklusti tokiai nuomonei ir prieš pat kadencijos pabaigą nusprendė skubos tvarka svarstyti įstatymą.
Atvertų kelią statyboms miškuose
Seimo narys, socialdemokratas Vidas Mikalauskas siūlo keisti miškų įstatymą ir tam tikrose savivaldybėse leisti keisti miško paskirties žemę iš savininko kišenės nebemokant kompensacijos. Dabar miškuose draudžiama statyti su miškų naudojimu nesusijusius statinius, tačiau tokie pakeitimai palengvintų statybas miškuose.
Seimo nario įstatymo projekte, kuriam jau pritarė Aplinkos apsaugos komitetas, siūloma, kad reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją būtų netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos gyvenamosios teritorijos miestuose, tais atvejais, kai atkuriamos piliečių nuosavybės teisės ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šioms formuojamoms teritorijoms aptarnauti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.“
Kitaip tariant, miško paskirties žemė savivaldybėse, kurių miškingumas didesnis nei 50 proc., galėtų būti keičiama į gyvenamąją paskirtį nemokant jokios kompensacijos už sunaikinto miško atkūrimą kitoje vietoje.
Didesnis negu 50 proc. miškingumas Lietuvoje yra penkiose savivaldybėse: Rietavo rajonas, Varėnos rajonas, Švenčionių rajonas, Kazlų rūdos savivaldybė bei Druskininkų savivaldybė. Taigi šiuose miestuose labai palengvėtų statybos miškuose. Taip pat didesnis miškingumas yra ir Neringoje, tačiau ši savivaldybė įstatyme išskiriama kaip išimtis.
Aplinkos ministerija pataisoms nepritaria, Seimas nepaklausė Vyriausybės nuomonės
Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Nerijus Kupstaitis DELFI teigė, kad Aplinkos apsaugos komitete ne kartą bandė pasipriešinti tokioms pataisoms. Anksčiau komitetas pristabdė įstatymo pataisų priėmimą, nes paprašė Vyriausybės išvados. Išvada buvo neigiama, tačiau, pasak Aplinkos ministerijos atstovo, Seimo komitetas Vyriausybės nuomonės nepaklausė.
„Aš komitete buvau išsakęs savo nuomonę kelis kartus. Tai visiškai iškreipia kompensavimo sistemą už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Sistemos tikslas yra, kad už tuos pinigus būtų įveisiami kompensaciniai miškai. Ir tai daroma ten, kur labiausiai reikia miškingumo, kur jo labiausiai trūksta, tai daroma tam, kad miškingumas Lietuvoje būtų tolygiau paskirstytas“, - kalbėjo N. Kupstaitis.
Pasak Aplinkos ministerijos atstovo, Seimas pasipriešino Vyriausybės nuomonei: „Vyriausybės išvada yra neigiama dėl to pasiūlymo. Išvadoje yra pasakyta, jog tai pažeistų viešą interesą. Seimas nepaklausė Vyriausybės nuomonės. Aš išvadą pristačiau, bet tiesą sakant, nelabai ten buvo klausančių. Seimo komitetas nubalsavo už tolesnį teikimą ir dabar jau parlamentarai turės apsispręsti.“
V. Mikalauskas yra buvęs Varėnos rajono meras, daug kas neabejoja, kad šis įstatymo pakeitimas yra siūlomas tik išskirtinai dėl Varėnos rajono: „Keista situacija yra ta, kad tai daroma vien dėl Varėnos ir tos žemės reikia tam, kad atsiskaitytų su nuosavybės teisių atkūrimu, suformuotų sklypus. Čia išeina visiškas paradoksas, nes tol, kol ten miškas, miesto miškas yra išimtinė valstybės nuosavybė ir negali būti privatizuojama. Bet jeigu sunaikinu mišką, tada jau galima privatizuoti. Tai prieštarauja logikai. Be to, komitete lygiagrečiai buvo pasakyta, kad Varėnoje yra 7 hektarai laisvos komercinės paskirties žemės. Tik sakoma, kad ten ne ta paskirtis, bet miško irgi ne ta paskirtis, kad ten formuoti namų sklypus kažkam.“
V. Mikalauskas: Varėna yra miškų įkaitė
Įstatymo pataisas siūlantis buvęs Varėnos rajono meras, o dabar Seimo narys V. Mikalauskas DELFI anksčiau teigė, kad šis Dzūkijos miestas yra miškų įkaitas. Tačiau tokia pati tvarka galiotų ne tik Varėnoje, bet ir Rietavo rajone, Švenčionių rajone, Kazlų rūdos bei Druskininkų savivaldybėse.
„Ne, tokios pataisos tikrai nėra pavojingos, kadangi tie rajonai yra išskirtiniai. Jų miškingumas didesnis kaip 50 proc. Varėna yra miškų įkaitė, bet savivaldybė turi valstybės prievolę grąžinti nuosavybę asmenims, kurie turėjo žemę. Yra sudaryta eilė, kur dar nepavyko per 10-15 metų šios prievolės įgyvendinti. O nepavyko dėl to, kad Miškų įstatymu buvo apribota galimybė keisti miškų paskirtį, II kategorijos miškus į kitą.
Varėna neturi kitų sklypų, buvo išieškota, išnaudoti visi laisvi ploteliai. Pagal įstatymą galima formuoti sklypą, ne mažesnį kaip 4 arai. Tai su 5-6 arais mes jau išnaudojome vietas. Dabar likę iki 30 savininkų ir savivaldybė privalo šią prievolę įvykdyti, įrengti sklypus ir suskirstyti į namų valdas. Bet dabar ji gauna valstybės prievolę ir dar prievolę susimokėti už tą prievolę – jokios logikos“, - kalbėjo V. Mikalauskas.