Apie tai, kad rengiamas įvairių Seimo Statuto pakeitimų paketas laidoje „Delfi Dėmesio centre“ užsiminė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Vienas pagrindinių tikslų – teisėkūros proceso tobulinimas. Manau, netrukus rengiamas iniciatyvas bus galima pristatyti kur kas konkrečiau. Bet tikslas, apie kurį kalbu, įrašytas ir mūsų koalicijos sutartyje – teisėkūra turi pakilti į kitą kokybinį lygį. Manau, kad mūsų koalicijos pasiryžimas reiškia, kad ir kiekvienas Seimo narys prisiims atsakomybę už tai“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Laidoje dalyvavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis pasidžiaugė tokiomis inciatyvomis.
„Pirmiausia noriu pasveikinti pirmininkę. Tikimės produktyvaus parlamento darbo. Kad parlamentas būtų ne peštynių, o kūrybos vieta, valstybės statybos aikštelė. Man buvo malonu iš pirmininkės išgirsti, kad Seimo statuto pakeitimai jau ruošiami, nelaukiant, kol bus suformuota nauja Seimo vadovybė ir pan. Tam reikia rengtis iš anksto, ir gerai, kad tai daroma dabar“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Palaipsniui pratins Seimą prie naujo darbo ritmo
Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma Delfi patvirtino, kad yra fragmentiškai susipažinęs su teikiamais pasiūlymais. Kai kurie jų iš pažiūros yra techniniai.
„Kol kas nėra daug Statuto pataisų. Kelias jų galėčiau paminėti. Sakykime, yra siūloma atsisakyti prievolės, norint, kad projektas būtų svarstomas, pildyti sesijos darbų programą. Esu tą siūlęs ir anksčiau, kai buvau opozicijoje.
Nes, kai formaliai pildome darbų programą, o tik paskui leidžiame pateikti patį projektą, mes prikepame visiškai formalių, tik srautą didinančių nutarimo projektų. Bent keliasdešimt teisės aktų vien dėl to turėtų sumažėti“, – sakė J. Razma.
Kartu Seimo vicepirmininkas pažymėjo, kad tik Statuto pataisomis srauto nesumažinsi.
„Čia daugiau turi lemti kitokios tradicijos. Turi būti labiau išlaukiama ir teikiamos vieno projekto pataisos vienu metu. Vyriausybėje turėtų būti didesnė koordinacija tarp ministerijų, kad to paties įstatymo keitimo projektai ateitų labiau koordinuotai, o ne kiekviena ministerija kažkokią smulkmeną, ką ji tuo metu pastebėjo, taisytų.
Prieš priėmimą sulaukiant atėjusių pataisų, jas jungiant į vieną projektą, ir tada tas srautas būtų mažesnis, ir jau po to galėtų būti dabar galiojančių įstatymų apjungimas į bendresnius įstatymus – kodeksus. Tuomet didesni, bendresni įstatymai lemtų, kad ateityje jų pakeitimų būtų statistiškai mažiau“, – kalbėjo J. Razma.
Konservatorius taip pat priminė, kad dar rinkimų metu vienas pažadų buvo susijęs su tuo, kad prieš priimant įstatymus turi būti daugiau diskusijų, neskubama.
„Tas pagerintų kokybę. Bet čia jau ne Seimo Statuto pataisos turi kažką lemti, o kitokios darbo tradicijos. Nesakau, kad tai pavyks iš karto, nes dabar dar įregistruotų projektų yra daug. Darbo pradžioje labai stiprių pokyčių dar nebus. Tai ateis palaipsniui“, – teigė J. Razma, kuris tiki, kad ir opozicija priims naują darbo ritmą.
Galbūt žymiosios Kepenio komisijos kitame Seime ir neliks
Jau anksčiau valdantieji yra deklaravę norą, kad Seimo vicepirmininkų būtų šeši. Delfi primena, kad jų skaičius yra jau ne pirmos kadencijos Seimo diskusijų objektas. Praėjusią kadenciją į valdžią atėję „valstiečiai“ vicepirmininkų skaičių sumažino nuo septynių iki penkių. 2018 m. rugsėjį tuometiniai valdantieji persigalvojo ir galiausiai tas skaičius vėl buvo padidintas iki septynių.
„Pirmininkė yra minėjusi, kad bus siūloma tiek vicepirmininkų, kiek jų buvo pasibaigusioje Seimo kadencijoje, bet ta septintoji vieta nebūtų užpildoma“, – sakė J. Razma.
Kalbant apie Seimo darbą, pasak Seimo vicepirmininkų, yra siūlymų atsisakyti dalies praėjusią kadenciją buvusių komisijų.
„Buvo abejotinų komisijų, kaip sakykime, veikė Migracijos komisija ir šalia jos – Seimo ir Pasaulio lietuvių komisija. Jos užsiima panašiais klausimais. Arba – Sveikos gyvensenos komisija. Juk sveika gyvensena yra tik vienas iš Sveikatos reikalų komiteto veiklos aspektų. Akivaizdu, kad tokių komisijų buvo dėl to, kad tarp valdančiųjų buvo labai energingų entuziastų, kuriems reikėjo suteikti kažkokią vėliavą, kad jie jaustųsi reikšmingi“, – kalbėjo J. Razma.
Seimo vicepirmininkas aiškino, kad mažesnis komisijų skaičius lemtų ir tai, kad sumažėtų „bereikalingų iniciatyvų“, kuris apkrauna Seimą.
Kultūros komiteto nenaikins, turi idėją steigti naują
Praėjusią kadenciją įkurto Kultūros komiteto valdantieji naikinti neketina.
„Įsivaizduokime, dabar, kai kultūros srities žmonės yra labai sudėtingoje situacijoje, žinia, kad naikinamas Kultūros komitetas labai prastai atrodytų. Niekas tokių siūlymų neformulavo. Nors ir buvo įkurtas politizuotai, manau, kad jis rado savo vietą. Kultūros sritis yra labai svarbi. Jeigu pandemija tęstųsi, reikės nemažai galvoti apie kultūros sektoriaus situaciją, bus ką veikti tam komitetui“, – kalbėjo J. Razma.
Pasak jo, yra idėjų kurti naują – Ateities komitetą.
„Dar diskusijos nėra pasibaigusios, bet žinome kitų šalių patirtį, kad ten būna tokie komitetai, kurie diskutuoja apie ateities strategiją. (…) Jeigu jis būtų kuriamas, jis būtų panašus į Europos reikalų komitetą, kuris Seimo nariams būtų antrasis komitetas, o ne tas vienintelis, kurį jie turi pasirinkti“, – aiškino J. Razma.
Pasak Seimo vicepirmininko, šio komiteto veikla būtų susijusi ne tik su ekonomine šalies raida.
„Tai apimtų visas valstybės sritis. Tai būtų ta vieta, kur formuluojama tolimesnės ateities vizija. Tai padėtų susivokti, kokios yra pokyčių kryptys atskirose srityse. Įvairūs dalykiniai komitetai neretai įklimpsta einamuosiuose reikaluose, svarstomų rutininių projektų sraute, ir nėra taip, kad kiekvienas jų gebėtų ir vizionieriškai žiūrėti į savo srities tolimesnę ateitį. Tokiame komitete galėtų tie dalykai koncentruotis“, – sakė J. Razma.
Pasak Seimo vicepirmininko, nėra iniciatyvų keisti susiklosčiusią politinę tradiciją dėl to, kuriems komitetams vadovauja valdančiųjų, o kuriems opozicijos atstovai.
„Negirdėjau, kad būtų kažkokių siūlymų tą keisti ir kaip nors siaurinti opozicijos galimybes. Taip jau pas mus nusistovėjo, kad Audito komitetui, Etikos ir procedūrų, Antikorupcijos komisijoms, vadovauja opozicijos atstovai. Turbūt taip ir bus, o kituose komitetuose opozicijai turbūt teks pirmininkų pavaduotojų pareigos“, – sakė J. Razma.
Sklando idėjos privatizuoti Seimo viešbutį
Seimo vicepirmininkas yra įsitikinęs, kad naujieji valdantieji grįš prie Seimo narių darbo sąlygų ir garantijų apibrėžimo įstatymu klausimo.
„Esu įsitikinęs, kad dabartinė koalicija nesielgs taip, kaip elgėsi buvę valdantieji, kai žinome, kad Seimo narių darbo sąlygų ir garantijų įstatymo projektas buvo įšaldytas Agnės Širinskienės komitete. (…) Manau, kad, kai bus suformuoti komitetai, bus imtasi to projekto.
Dėl jo bus tariamasi su visomis frakcijomis, nes Seimo narių darbo sąlygos nėra tik valdančiųjų reikalas.Konstitucinis Teismas yra pareikalavęs, kad tai būtų išspręsta įstatymu, o ne Seimo Statutu, kaip yra dabar. Negalime tokiame konstituciniame nihilizme ilgai gyventi“, – sakė J. Razma.
Seimo vicepirmininkas teigia tarp valdančiųjų girdįs „daug balsų“, siūlančių atsisakyti Seimo viešbučio.
„Žinoma, to gal nepadarysi iškart nuo sausio 1 dienos, bet gal po metų-kitų būtų galima numatyti iš toliau atvykstantiems Seimo nariams butpinigius, (…) o viešbutį atiduoti privatizavimui. Dar nėra šimtaprocentinio sprendimo, bet buvo daug už tai pasisakančių balsų“, – sakė J. Razma.
Galvoja, kaip dirbti pandemijos metu
Seimo vicepirmininkas taip pat paaiškino, kad yra parengtas nedidelis pataisos projektas, kuris susijęs su posėdžių lankomumu. Juo siūloma numatyti, kad Seimo nario buvimas posėdyje būtų fiksuojamas ne tik pagal balsavimus priėmimo stadijoje.
„Konstitucinis Teismas lygiaverčiai vertino visus balsavimus ir pateikimo, ir svarstymo stadijoje“, – sakė J. Razma.
Taip pat rengiami pakeitimai, kurie susiję su Seimo narių darbu pandemijos sąlygomis. Svarstoma numatyti galimybę Seimo narių balsavimus kiekviename posėdyje sukoncentruoti į vieną siaurą intervalą, greičiausiai, posėdžio pabaigoje.
„Tokiu būdu būtų atsižvelgiama į pandeminę situaciją, kad būtų kuo mažiau kontaktų. (…) Vienu metu buvome pradėję taip dirbti, bet paskui nuo to buvo atsitraukta. Siūloma sugrįžti prie tokios praktikos“, – sakė J. Razma.
Pasak jo, taip pat svarstoma išspręsti galimybę Seimo nariui dalyvauti diskusijoje posėdyje per nuotolį.
„Jeigu būtų sutvarkytos technologijos, tada ir iš savo kabineto Seimo narys galėtų pasijungti ir pasisakyti. Tam reikėtų nedidelės Statuto pataisos. Tai sumažintų rizikas, kad Seimo nariai galėtų užkrėsti vienas kitą, tarkime, jeigu būtų besimptomių atvejų“, – teigė J. Razma.
Dalies pataisų imsis netrukus
Pasak Seimo vicepirmininko, dalies su Seimo Statuto pakeitimais susijusių pasiūlymų gali būti svarstomi jau netrukus.
„Pirmiausia, reikia suformuoti komitetus, komisijas. Vienos kitos Statuto pataisos pateikimas gali būti net ir šią savaitę, jeigu bus posėdis ketvirtadienį“, – sakė J. Razma.
Pasak jo, neplanuojama visų pataisų sudėti į vieną projektą.
„Šį kartą, deja, negalėsime pasigirti, kad tokiu būdu mažiname srautą, tačiau vienu atveju vieniems gali nepatikti viena nuostata, kitu atveju – kita, paskui yra sunku priimti, todėl yra geriau judėti į priekį su atskirais projektais“, – teigė J. Razma.