„Norime, kad neeilinė sesija būtų rezultatyvi, kad duotume eigą įstatymų projektams, kad komitetai jai spėtų pasirengti“, – BNS sakė pirmoji Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė.
Po vaiko mirtimi pasibaigusio smurto Kėdainiuose neeilinę sesiją inicijuoja 80 Seimo narių iš visų parlamentinių frakcijų.
Į sesijos programą iniciatoriai siūlo įtraukti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, taip pat numatyti Civilinio kodekso pakeitimai, socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, generalinio prokuroro Evaldo Pašilio atsakymai į Seimo narių klausimus.
Pasak R. Baškienės, bus svarstomi ir prezidentės, Vyriausybės parengti projektai, susiję su vaiko teisių apsauga.
Pagal Seimo statutą, neeilines sesijas šaukia Seimo pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio parlamentarų siūlymu.
Seimo valdyba turi pranešti visiems Seimo nariams apie neeilinę sesiją ne vėliau kaip likus dviem dienoms iki sesijos pradžios, išskyrus neatidėliotinus atvejus.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas priimti rudens sesijos matu pasiūlė Seimo Savižudybių prevencijos komisija.
Pagal komisijos variantą, visų formų – fizinis, emocinis, seksualinis – smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, būtų draudžiamas.
Tačiau sausio viduryje šis projektas buvo išimtas iš Seimo posėdžio darbotvarkės, teigiant, kad reikia sulaukti naujos redakcijos įstatymo, kur ir būtų nustatyta reikalinga vaiko teisių apsauga.
Dalis parlamentarų priešinasi siūlymui uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes argumentuodami, kad tai būtų kišimasis į šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra auklėti vaikų.
Konservatorius Mantas Adomėnas bei jo frakcijos kolegos Rimantas Jonas Dagys, Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Agnė Širinskienė, Povilas Urbšys, Eugenijus Jovaiša minimam projektui siūlo savo pataisas – fizinių bausmių draudimo neliktų įstatyme, o smurtas būtų siejamas su vaiko patirima realia žala ir pavojumi.