„Manau, kad daugiau mažiau esame pasirengę judėti į priekį su šiuo projektu ir tikiuosi, kad penktadienį jau bus priimti tie reikalingi sprendimai, kad mes galėtume judėti į Seimo salę, į svarstymo stadiją. Tai tikrai su išvadų rengėjais intensyviai bendravome“, – Eltai teigė Seimo narys konservatorius Audrius Petrošius.
Politikas akcentuoja, kad siekiant sutarimo dėl valstybės tarnybos reformos ieškota ir rasta nemažai kompromisų.
„Tai yra ir darbo stažas, ir atostogos, ir nemažai skirta dėmesio merų, teisėjų algų klausimui, centralizuotai atrankai. Tai komitete, matyt, daugiau mažiau aiškios visos pozicijos. Jei didelių pasikeitimų nebus, manau, kad priimsime sprendimus ir keliausime į priekį“, – sakė jis.
A. Petrošius mano, kad įstatymo projektas Seimo posėdžių salėje galėtų būti svarstomas gegužės pirmoje pusėje.
„Manau, kad tikrai realu tikėtis, kad gegužės pirmoje pusėje mes tuos sprendimus galėsime tęsti jau Seimo salėje“, – lūkestį išsakė jis.
Atnaujintam Valstybės tarnybos įstatymo projektui Seimas pateikimo stadijoje pritarė praėjusių metų lapkričio viduryje. Ankstesnis reformos projekto variantas buvo grąžintas Vyriausybei tobulinti, atsižvelgus į pačių įstatymo pataisų iniciatorių prašymą ir Teisės departamento išvadas dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.
Reformos iniciatorė – Vidaus reikalų ministerija – atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimą, koregavo įstatyme numatytą nuostatą, susijusią su nepriekaištinga valstybės tarnautojų reputacija. Naujausioje įstatymo redakcijoje siūloma nepriekaištingos reputacijos reikalavimus tarnautojams diferencijuoti pagal nusikalstamos veiklos pavojingumą bei pobūdį. Taip pat siūloma atsižvelgti į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir užimamas pareigas.
TTK nukėlus Valstybės tarnybos įstatymo projekto svarstymą, Seimo opozicija negailėjo kritikos Vidaus reikalų ministerijai. Demokratų frakcijos „ׅVardan Lietuvos“ atstovai ėmė abejoti ministerijos vadovybės kompetencija ir kėlė klausimus dėl jos antikonstitucinės veiklos.
Kad naujausia įstatymo projekto redakcija neprieštarauja Konstitucijai ir gali būti pateiktas Seimui nutarė TTK.
Vidaus reikalų ministerijos pateiktuose siūlymuose numatytos priemonės įsisenėjusių problemų sprendimui ir valstybės tarnybos efektyvumo didinimui. Tobulinti valstybės tarnybą numatoma penkiomis kryptimis: sustiprinti vadovų korpusą, ugdyti reikiamus valstybės tarnautojų gebėjimus, valstybės tarnautojų veiklą orientuoti į rezultatus, sukurti naują darbo užmokesčio apmokėjimo sistemą ir įkurti Viešojo valdymo agentūrą.
Valstybės tarnybos pertvarkoje siūloma mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų, valstybės tarnybą priartinti prie darbo santykių, darbo užmokestį susiejant su darbuotojų kompetencijomis, gebėjimais ir veiklos rezultatais.
Atlyginimų didėjimas yra numatytas etapais – Seimo ir Vyriausybės nariams atlyginimai būtų didinami tik nuo naujos kadencijos pradžios, t.y., ne anksčiau nei 2025 m. Pirmiausiai atlyginimai kiltų teisėjams, valstybės įstaigų vadovams ir valstybės pareigūnams, o nuo 2024 m. – statutiniams pareigūnams.