Įstatymo priėmimas buvo nesėkmingas, kai planai nuo 2024 metų atsisakyti Seimo viešbučio sužlugo.
Parlamentarai, priiminėdami Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą, nepritarė siūlymui nuo 2024 m. sausio 1 d. atsisakyti Seimo viešbučio, o Seimo nariams, kurie atitinka įstatyme nurodytus kriterijus, skirti gyvenamųjų patalpų nuomos kompensaciją.
Už tokį Seimo nario socialdemokrato Algirdo Syso siūlymą balsavo 59 parlamentarai, 19 buvo prieš, 13 parlamentarų susilaikė.
Projekte buvo numatyta, kad Seimo narys, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris neturi ir per pastaruosius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 50 km nuo Vilniaus miesto centro, jo įgaliojimų laikotarpiu turi teisę gauti gyvenamosios patalpos nuomos kompensaciją.
Kompensacijos dydis būtų nustatomas Seimo valdybos sprendimu naujos Seimo kadencijos pradžioje, įvertinus būsto nuomos rinkos būklę Vilniaus mieste.
Po nesėkmingo balsavimo Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma konstatavo, kad šis Seimas nėra pajėgus priimti šio įstatymo. Politikas teigė matąs vienintelę galimybę, kad tokį projektą atneštų į Seimą Lietuvos prezidentas.
J. Razma apgailestavo, kad daugelį metų nepavyksta priimti KT sprendimą įgyvendinančio įstatymo.
Įstatymo projekte, kuriam šių metų birželio mėnesį buvo pritarta po svarstymo, kalbama apie Seimo narių darbo sąlygas, aprūpinimą būstu, darbo ir poilsio laiką, su parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, kūrybinę veiklą ir netgi kratos atlikimo tvarką. Priėmimui parengtame įstatymo variante nekalbama apie oficialių parlamentarų atostogų įteisinimą.
Buvo siūloma, kad naujas įstatymas įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d., o jame numatytos nuostatos dėl būsto nuomos kompensacijos – 2024 m. sausio 1 d.