Keturių asmenų šeima iš Ukrainos dabar toli nuo karo siaubo ir ramiai pietauja Vilniuje. Tradiciškai pietums valgo barščius. Dvi ukrainietės seserys, dukterėčia ir jos vyras į Lietuvą atvyko maždaug prieš mėnesį. Kelionė buvo ilga, bet džiaugiasi per kelionę sutikę gerų žmonių.
„Iki čia keliavau dvi paras, sesuo – tris paras. Žmonės labai geri, nuostabūs prie ko beprieičiau. Mane viena šeima net iki traukinio nuvedė, o juk nieko nežinau – kalbos nežinau, ar į tą kelią, ar į kitą. Nors verk, viešpatie, pats Dievas padėjo“, – LNK pasakojo ukrainietė Liudmila.
Šie ukrainiečiai iki šiol Lietuvos nebuvo matę, tačiau dabar gyvena prestižinėje Vilniaus vietoje, pačiame centre – šeimyna gavo trijų kambarių butą Seimo viešbutyje.
„Mes gyvename už nieką nemokėdami – kiek gėda ir nepatogu, mes pripratę už save mokėti, tačiau dabar nei už vandenį, nei už elektrą, nei kitų komunalinių mokesčių nemokame“, – sakė Seimo viešbutyje apsistojusi ukrainietė Natalija.
Seimo viešbutyje iki šiol apgyvendintas 61 ukrainietis, tarp jų – 23 vaikai. Seimo kanceliarija jiems atvėrė 16 butų. Į dar du ukrainiečiai persikels netrukus. Kanceliarija sako, kad dalis butų buvo ir taip laisvi – parlamentarai juose negyveno.
„Tam, kad galėtume apgyvendinti laisvuose butuose, reikėjo Seimo statuto pakeitimų ir, aišku, Seimo valdyba nustatė tam tikrą tvarką, bet jau po to tas butų sąrašas buvo atiduotas viešajai įstaigai „Stiprūs kartu“ ir ten dirbantys savanoriai parinko ukrainiečių šeimas, kurios galėjo persikelti į Seimo viešbutį“, – LNK komentavo Seimo kanceliarijos atstovė Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.
Dalį Seimo viešbučio perleido ir patys parlamentarai. Tiesa, prieš tai turėjo butų atsisakyti – nutraukti sutartį Seimo kanceliarijoje. Tą padarė 9 Seimo nariai.
„Turbūt čia yra mažiausia, ką galima padaryti – užleisti savo butą ukrainiečiams, tiems žmonėms, kuriems šiandien tokios pagalbos tikrai reikia“, – LNK komentavo būstą Seimo viešbutyje ukrainiečiams perleidusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Man paskirtose Seimo viešbučio patalpose šiuo metu gyvena vyresnio pensinio amžiaus žmonės. Jie yra atvykę iš Sumų regiono – iš pradžių atvyko moteris, po to paskui ją atvyko ir vyras“, – LNK sakė Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.
„Aš tiesiog pasitraukiau iš to buto tada, kai paskelbė, kad butai būtų perduodami ukrainiečiams. Tik tiek, jokių nuopelnų“, – pasakojo ir Seimo narys Vytautas Pranckietis.
Ukrainiečiams parlamentarų perduoti butai įvairūs – kam atiteko virš 30 kvadratinių metrų, o kam erdvios, trijų kambarių gyvenamosios patalpos.
„Baldai nauji, šaldytuvas, orkaitė, laminatas – idealiai, gyvename kaip pasakoje“, – dėkingumo neslėpė ukrainietė Liudmila.
O štai patys parlamentarai ilgus metus Seimo viešbutį keiksnojo – neva būklė apverktina, primena studentų bendrabutį, pastatas senas, sienos įtrūkinėjusios.
„Labiausiai, ko tiems žmonėms šiandien reikia, tai ne kažkokios geros būklės ar prabangos, o reikia saugumo“, – LNK komentavo Darbo partijos frakcijos atstovas Andrius Mazuronis.
„Su mielu noru, jei jos rastų kur gyventi, tai gyvenčiau bendrabutyje – patogu, nereikia per kamščius važinėti, nieko, šalia. Čia kažkokius vėl gandus jūs leidžiat“, – replikavo butą užleidęs Petras Gražulis.
Patys Seimo nariai sako, kad užleidę patalpas sostinės centre, dabar kitos vietos neieškos.
„Važinėsiu iš Kauno į Vilnių, nėra toli – štai ir šiandien anksti ryte atvažiavau, pusę 5 kėliausi ir išvykau“, – LNK paaiškino TS-LKD frakcijos narys Justinas Urbanavičius.
„Mano poreikiai, kad aš, atvažiavęs iš Kauno, gyvendavau viešbutyje dalį savaitės, yra nesulyginami su tuo, ką tenka patirti jiems. Tiesiog dabar kiekvieną dieną važiuoju į Kauną ir manau, kad tokiu būdu tą problemą išsprendėme“, – komentavo ir Seimo narys Mindaugas Puidokas.
Ukrainiečių komunalinės išlaidos kompensuojamos iš Seimo kanceliarijos lėšų. Patys ukrainiečiai sako nenorintys ilgai gyventi iš lietuvių kišenės ir planuoja netrukus įsidarbinti.
„Dabar dirbsime – Pavelas atidarys kavinę, dokumentus jau sutvarkė, ir priims mus į darbą. Dirbsime šeimos kavinėje“, – pasakojo Liudmila.
Seimo viešbučio gyvenamosios patalpos karo pabėgėliams suteiktos trims mėnesiams. Terminas galės būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki kitų metų kovo pradžios.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: