Jame metaforomis menininkas kalba apie netikrą ir sumeluotą patriotiškumą. 2021 m. Vilniuje „Šeimų gynimo marše“ tas pats kūrinys taip pat dažnai minimas, bet nuotaikos ir veiksmo vieta jau buvo kitokios. Vienas iš organizatorių, Artūras Orlauskas, minėtą kūrinį kritikavo, mat esą prisidengiant menu buvo tyčiojamasi iš valstybinės vėliavos.
Dešimtūkstantinė minia Vingio parke ūžė, o „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatorius A. Orlauskas toliau pliekė ir prieš 20 metų sukurtą video perfomansą, ir jį savo kolekcijoje laikantį muziejų.
„Yra Baudžiamojo kodekso straipsnis, kad už tyčiojimąsi turi būti nubaustas žmogus. Trejus metus toks video „kabo“ „jūtubėje“ (…). „Mo“ muziejuje tai neva yra eksponatas“, – aiškino A. Orlauskas.
Maršo dalyviai raginami rinkti parašus ir dėl galimo vėliavos išniekinimo kreiptis į prokuratūrą. Į teisėsaugą ruošiasi kreiptis ir „Mo“ muziejus, kurio kolekcijoje ir yra marše rodytas darbas.
„Padarytas dvigubas pažeidimas – ir autorinių teisių pažeidimas, nes jie negavo leidimo rodyti tokį kūrinį ir net ir nekomerciniam kūriniui t. y. negalima, kitas dalykas, t. y. „Mo“ dalykinės reputacijos pažeidimas“, – komentavo „Mo“ muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.
Kūrinio autorių toks dėmesys jo darbui nemaloniai nustebino ir privertė jaustis nesaugiai.
„Jaučiuosi kaip auka tapęs ir jeigu tai būtų kažkur prieš Antrąjį pasaulinį karą galima būtų sakyti, o šiuo atveju dabar yra pavogtas kūrinys ir naudojamas kiršinti tautą, ir sėti neapykantą“, – sakė perfomanso kūrėjas D. Liškevičius.
„Bandymas tiesiogiai interpretuoti šitą veiksmą kaip valstybinių simbolių išniekinimą gali būti prilygintas tokiai situacijai, kad mes imame kaltinti aktorių kino filme įvykdžiusį žmogžudystę ar nuplėšusį vėliavą už simbolių išniekinimą ar žmogžudystės įvykdymą“, – tikino M. Ivanauskienė.
Šeimos gynimo maršo organizatoriai gilintis į meno išraiškos formas nemato reikalo, o gerbti autoriaus teisių nemato už ką.
„O ką į tai gilintis? Mes matome aiškiai. Ką į tai gilintis? Kiekvienas pasižiūrėjęs žmogus jums nepasakys, kad tai yra menas. Kiekvienas pasakys, kad tai yra valstybinių simbolių niekinimas“, – sakė vienas iš maršo organizatorių Arvydas Daunys.
Komunikacijos ekspertų vertinimu, maršo organizatoriai kūrinį pasitelkė masėms įaudrinti.
„Valstybės simbolių išniekinimas arba tai, kas taip gali atrodyti, žinoma, yra labai stiprus tas pranešimas, pirmiausia, iššaukiantis emocinę reakciją, žinoma, stipriai negatyvią reakciją ir tuo irgi galima manipuliuoti“, – teigė VU Komunikacijos fakulteto dėstytojas Viktor Denisenko.
„Tai yra visiška manipuliacija ir mes netgi matome iš reakcijų maršo dalyvių, kad jie ne tik interpretuoja, kaip nori, meno kūrinius, jie net įstatymus pradeda interpretuoti taip, kaip jiems patogu“, – komentavo komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis.
Maršo organizatoriai iki šiol nesusimokėjo asociacijai LATGA už renginyje skambėjusias dainas ir skaitytus eilėraščius.