„Lietuvos šeimų sąjūdis vakar Tarybos pasitarime priėmė sprendimą, kad mes vietos tikrai nekeisime, nes tai praranda pačio proceso visą reikšmę. Mes remiamės liepos 9 dienos Administracinio Teismo sprendimu, kur mes buvome apskundę birželio birželio 15-16 dienos savivaldybės nederinimą.
Teismas yra išdėstęs keturis punktus, kur aiškiai parašyta: „Susirinkimų įstatymas nenumato savivaldybei teisės nurodyti rinktis kitą eitynių, susirinkimo vietą ar, remiantis prielaidomis, teigti, kad pareiškėjas, tai yra organizatoriai, neužtikrins arba pažeidinės galiojančius įstatymus, kels pavojų visuomenei, visuomenės sveikatai, nepateikiant tam jokių įrodymų“, – laidoje „Delfi tema“ citavo R. Grinevičius.
Šeimų sąjūdžio atstovai patys matavo atstumus ir nesutinka, kad prie Seimo nėra įmanoma surengti didelio renginio, laikantis įstatymų reikalavimų.
„Pagal vakar dienos duomenis, kur su lazeriniais prietaisais atliktas išmatavimas, išmatuotas atstumas nuo Seimo – 75 metrai, ir, įvertinus Mažvydo bibliotekos aikštę, plius, kaip suderinta su Vilniaus savivaldybe, kad bus uždaryta Gedimino prospekto sankryža su Gynėjų gatve, tai gaunasi apie keturi tūkstančiai kvadratinių metrų. Tai minimaliai, nesispaudžiant, telpa nemažiau aštuonių tūkstančių žmonių“, – aiškino R. Grinevičius.
Jis taip pat ignoruoja Vilniaus miesto savivaldybės žinią, kad planuojamų protesto renginių derinimas šiuo metu yra sustabdytas.
„Derinimas šiai dienai nėra nei sustabdytas, nei atšauktas, nei pristabdytas. Yra oficialus liepos 2 dienos dokumentas, kuriuo remiantis mes ir vykdome pasirengimą. Kaip bus po rugpjūčio 31 dienos, tada ir spręsime klausimą – po įvykusio pasitarimo su savivaldybe“, – sakė R. Grinevičius.
Šeimų sąjūdžio vadovas aiškino, kad per rugsėjo 10 dienos mitingą jie planuoja pateikti galutinius reikalavimus Seimui ir Vyriausybei.
„Toliau veiksmai persikels į kitas protesto formas, kuriama koordinacinė grupė, derinamasi su įvairių organizacijų profsąjungomis, bandėme susisiekti ir su policijos profsąjunga, ir planuojamas visuotinis politinis streikas“, – teigė R. Grinevičius.
Jis mano, kad pasiruošimas tam galėtų užtrukti maždaug mėnesį.
Abejoja, ar tokiomis sąlygomis pavyktų užtikrinti saugumą?
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas laidoje teigė, kad policija šiuo metu aktyviai ruošiasi rugsėjo 4 dieną Kaune planuojamoms LGBT eitynėms ir rugsėjo 10 dieną planuojamam mitingui Vilniuje.
„Ruošiamės atsižvelgdami į pačius blogiausius scenarijus, kokie gali įvykti – pradedant nuo pajėgų mobilizavimo, atsitvėrimų ir pan.
Mes visą laiką deklaruojame, kad mes gerbiame konstitucinę piliečių teisę dalyvauti susirinkimuose, tačiau įspėjame, kad tie susirinkimai neturi peržengti įstatymų nustatytų ribų“, – teigė A. Paulauskas.
Pasak policijos atstovo, viena iš tų ribų jau buvo minėta, tai yra 75 metrų atstumas nuo Seimo, Vyriausybės arba Prezidentūros pastatų.
„Tai turi būti išlaikyta. Pono Grinevičiaus komentaras, kad į keturis tūkstančius kvadratinių metrų, kurie dar lieka laisvi, laikantis tų 75 metrų, galima sugrūsti aštuonis tūkstančius žmonių, – fiziškai turbūt galima, bet ar tai yra saugu renginiui? Ar gali ponas Grinevičius kaip organizatorius užtikrinti žmonių saugumą, kad neįvyks spūstys, kad niekas nebus sužeistas? Tai kelia šiokių tokių abejonių“, – sakė A. Paulauskas.
LGBT eitynės Kaune „tikrai įvyks“
Socialinės įtampos nekeičia ir sprendimo rengti LGBT eitynes Kaune. Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis laidoje sakė, kad tas renginys „tikrai įvyks“.
„Reikėtų, pirmiausia, klausti pačių organizatorių, esu tik vienas iš dalyvių. Aš esu patikintas organizatorių, kad jie visais būdais sieks, kad renginys įvyktų. Nereikėtų klaidinti žmonių, ir sakyti, kad „jis gali nevykti“. Jis tikrai vyks, ir šiuo metu yra teismo sprendimas, tik jį yra vilkinama įgyvendinti“, – sakė A. Rudomanskis.
Kartu jis pabrėžė, kad tai yra ne šiaip renginys, o protesto akcija, kuriai yra sukurtas „Kaunas Pride“ manifestas, kuriame iškelti aiškūs reikalavimai.
„Pavyzdžiui, tokie kaip reikalaujama, kad būtų užtikrinta teisė į santuoką, partnerystę ir įvaikinimą, (…) kad būtų pakeistas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešos informacijos įstatymas“, – vardijo A. Rudomanskis.
Pasak jo, šį renginį svarbu atskirti nuo Šeimų maršo.
„Šis renginys yra taikus, jis nekursto neapykantos prieš kitus žmones. Jis reikalauja, kad būtų suteiktos teisės žmonėms“, – teigė A. Rudomanskis.