Tokį sprendimą siūloma priimti, vadovaujantis Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu byloje „Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą“ ir Konstitucinio Teismo nutarimu „Dėl termino religinėms bendrijoms kreiptis dėl valstybės pripažinimo“.
Seimo darbotvarkėje šis klausimas atsiranda jau antrą kartą, nes 2019 m. birželio 27 d. parlamentarai buvo nusprendę valstybės pripažinimo „Romuvai“ nesuteikti.
Nutarimo projekto autorių teigimu, valstybės pripažinimas reikštų, kad valstybė palaiko religinės bendrijos dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.
„Valstybės pripažinimas nesuteikia religinėms bendrijoms tokio pat statuso ir tokių pačių privilegijų, kokias turi valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ir bendrijos, tačiau suteikia kai kurių privilegijų, palyginti su valstybės pripažinimo neturinčiomis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis. Ši bendrija galėtų sudaryti santuokas, kurios sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Suteikus valstybės pripažinimą, ši bendrija įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose, tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu, nepažeidžiant pasaulietinės mokyklos sampratos“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Remiantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija suteikia Lietuvos tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms laiką transliuoti religines apeigas.
Tikimasi, kad valstybės pripažinimas suteiks „Romuvos“ religinei bendrijai platesnes galimybes užsiimti lietuvių senųjų tradicijų puoselėjimu, ugdyti Lietuvos žmonių tapatumo savivoką, skatinti jų užimtumą, puoselėti darnius santykius visuomenėje, ugdyti meilę ir pagarbą gamtai, puoselėti bendražmogiškas vertybes.
Manoma, kad valstybės pripažinimo suteikimas religinei bendrijai gali turėti įtakos ir didesniam pasaulio bendruomenės susidomėjimui mūsų šalies tradicijomis ir kultūriniu paveldu – unikaliu folkloru ir mitologija.
Nutarimo projektą teikia Seimo nariai T. V. Raskevičius, Arūnas Valinskas, Eugenijus Gentvilas, Dainius Kepenis, Tomas Bičiūnas, Matas Maldeikis.
2019 m. rugsėjo mėnesį „Romuva“ Seimo sprendimą nesuteikti jai valstybės pripažinimo apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT).
2021 m. birželio 8 d. EŽTT byloje „Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą“ nustatė, kad Seimas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.
„Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė sako, kad valstybės pripažinimas bendruomenei būtų reikšmingas kaip oraus gyvavimo savo valstybėje užtikrinimas.
„Tikiuosi, kad Seimo nariai, priimdami sprendimą, šį kartą pakils virš savo konfesinių ar politinių motyvų ir, vadovaudamiesi pagarbos bei darnos nuostata, nepriešins savo piliečių pagal pasaulėžiūrą ir tikėjimą. Nes religinės įvairovės puoselėjimas yra gyvybiškai svarbus viešajai tvarkai ir darnai, demokratinės visuomenės išlikimui“, – sako „Romuvos“ krivė I. Trinkūnienė.
Jos teigimu, senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ yra viena sparčiausiai gausėjančių religinių bendrijų. Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst., o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų.
„Romuva“ Lietuvoje buvo įregistruota atgavus nepriklausomybę, kai tik buvo suteikta tokia galimybė, – 1992 metais. Pagal dabar galiojančią tvarką dėl valstybės pripažinimo bendruomenės gali kreiptis praėjus 25 metams nuo jų pirminės teisinės registracijos.