Kaip anksčiau skelbė įstatymų pakeitimų paketą paruošusi Teisingumo ministerija, reforma siekiama suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvį, pagerinti teisingumo vykdymo kokybę bei optimizuoti finansinių išteklių valdymą teismuose, atsisakant netikslingai naudojamos teismų infrastruktūros. Pertvarkos projektą ministerijai padėjo ruošti ir Teisėjų taryba.
Inicijuotais pakeitimais įgyvendinamos ir Valstybės kontrolės pateiktos rekomendacijos, kuriomis raginta ieškoti sprendimų dėl minimalaus teismo dydžio, optimalaus teisėjų skaičiaus ir teisėjų specializacijos poreikio bei teisėjų darbo krūvio tolygumo.
Teismų reformoje numatomas apylinkių teismų ar jų rūmų veiklos teritorijų apjungimas. Vietoje šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų liktų veikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmai. Apylinkių teismų įsteigimo projektu būtų apjungiamos apylinkių teismų rūmų veiklos teritorijos, tačiau daugeliu atvejų bus išlaikyta ir buvusių teismo rūmų infrastruktūra. Apjungimą siūloma vykdyti vadovaujantis principu, kad atstumas nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų apie 60 kilometrų. Toks atstumas akcentuojamas tarptautinėse rekomendacijose dėl teismų sistemos žemėlapių sudarymo, kaip užtikrinantis teisę į teismą teritoriniu prieinamumo žmonėms aspektu. Kartu numatyta papildoma galimybė bylos šaliai reikalaujant pasinaudoti teismo vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ar kita įranga to apylinkės teismo arba tų teismo rūmų patalpose, kur šaliai tektų atvykti, jei byla žodinio proceso tvarka būtų nagrinėjama gyvai.
Iš viso ketinama atsisakyti penkių rūmų infrastruktūros: Pasvalio, Skuodo, Pakruojo, Akmenės ir Lazdijų. Remiantis siūlomos reformos projektu, Plungės apylinkės teismas būtų panaikintas, jo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos ir Telšių apylinkių teismams.
Kaip anksčiau skelbė Teisingumo ministerija, optimizuotoje teismų sistemoje, pasinaudojant gerąja Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų patirtimi organizuojant posėdžius Elektrėnų savivaldybėje, taip pat bus ieškoma platesnių išvažiuojamųjų posėdžių organizavimo kitose patalpose, pavyzdžiui, suteiktose savivaldybės, galimybių.
Siekiant, jog teisminiai procesai, būtų efektyvesni, kartu su teismų reforma siūlomi Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kurie leistų didžiąją dalį bylų, apylinkės teismuose nagrinėjamų rašytinio proceso tvarka (papildomai apie 30 tūkst. civilinių bylų, kas sudarytų apie 21 proc. visų gautų civilinių bylų skaičiaus), automatizuotai paskirstyti visiems apylinkių teismams, įvertinus teismų krūvį.
Teisėjų tarybos ir Nacionalinės teismų administracijos atliktais skaičiavimais, įgyvendinus reformą, per tris reformos įgyvendinimo etapus (iki 2026 metų) būtų sutaupyta apie 4,35 mln. eurų, kurie galėtų būti panaudoti teismų personalo skatinimui ir inovacijų plėtrai teismuose.