V. Mizaras yra atstovavęs LGBT bendruomenei teismuose, viešajame diskurse pasisako už seksualinių mažumų teises.
Seimo pirmininkė antradienį Seime teigė, kad tikisi parlamento palaikymo.
„Žinoma, tikiuosi kolegų palaikymo. Vertinu tai, kad kandidatas, profesorius V. Mizaras priėmė sprendimą kandidatuoti. Tokio lygio ekspertų, tokio lygio teisininkų Lietuvoje yra vienetai. Esu įsitikinusi, kad Seimo nariai tai vertins“, – sakė Seimo vadovė.
„Aš vertinu, kad paimti tik vieną žmogaus veiklos aspektą, kuris turi tokią didžiulę darbo, atstovavimo bylose patirtį, yra šiek tiek manipuliatyvu“, – teigė V. Čmilytė–Nielsen.
„Suprantu, kokia atsakomybės apimtis man tektų“
Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen Seimui pristatydama V. Mizaro kandidatūrą teigė, jog tokių teisininkų Lietuvoje yra vienetai.
„V. Mizaras yra labai patyręs ir gerbiamas teisininkas. (…) Profesorius V. Mizaras išskirtinę patirtį ir kompetenciją turintis teisininkas. Tokios kompetencijos teisininkų Lietuvoje yra vienetai“, – sakė Seimo vadovė.
Pats V. Mizaras Seimui sakė, jog supranta atsakomybę, kuri jam gali tekti.
„Savo sprendimą labiausiai motyvuoju tuo, kad jeigu būti pritarta mano kandidatūrai, pagrindinis motyvas – panaudoti savo žinias, kapitalą valstybę ir žmonių naudai. Suprantu, kokia atsakomybės apimtis einant šias svarbias pareigas man būtų“, – sakė jis.
V. Mizaras teigė, kad savo patirtį kaupė 23 metus.
Parlamentarų klausimai
Po pristatymo ir paties kandidato prisistatymo klausimus Seimo salėje galėjo užduoti ir parlamentarai.
Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė klausė, ar nebūtų geriau, kad kandidatas tiesiog įstotų į Laisvės partiją ir atvirai reikštų savo pozicijas.
„Visuomenėje esate žinomas kaip seksualinių mažumų interesų reiškėjas, jų reikalavimų gynėjas. Ar yra teisinga jums kandidatuoti į KT, kur reikalaujama ir objektyvaus požiūrio, nešališkumo. Ar nebūtų sąžiningiau tiesiog stoti į Laisvės partiją“, – klausimą kėlė parlamentarė.
Ji teigė, kad kyla įtarimų, kad jo kandidatūra ir Partnerystės įstatymas yra „tam tikras ideologinis paketas“.
V. Mizaras aiškino, kad šiems jautriems klausimams buvo skirtas didžiausias dėmesys.
„Taip atsitiko, kad didžiausias dėmesys paskelbus apie mano kandidatūrą buvo kreipiamas į teismines tam tikras bylas, kuriose aš atstovauja asociacijai, kuri manė, kad yra pažeista konstitucinė teisė į susirinkimų laisvę. Tačiau tai yra keletas bylų mano visoje profesinėje veikloje. Bet kadangi tose bylose buvo analizuojami buvo labai jautrūs klausimai, suprantu, kad joms skiriamas didžiausias dėmesys“, – sakė kandidatas V. Mizaras.
Jis teigė, kad savęs nelaiko užsiimančiu tik atskirų socialiniai pažeidžiamų socialinių grupių gynėju. V. Mizaras teigė, kad jam „netinka būti politiku“.
Kitą klausimą uždavė valstietis Algimantas Dumbrava. Jis kandidato klausė, kokia yra jo šeimyninė padėtis, nes tokios informacijos jis viešai prieinamos nerado.
Kandidatas į KT teisėjus V. Mizaras teigė, jog yra nevedęs.
Darbo frakcijos atstovas Mindaugas Puidokas kandidato V. Mizaro klausė dėl šeimos sampratą Konstitucijoje ir ar ji yra pakankama.
„Ar jūs manote, kad ši konstitucinė nuostata yra pakankama, ją saugoti, gerbti, kad tradicinė šeima būtų apsaugota Lietuvoje“, – klausė jis.
V. Mizaras tikino, jog šeimų apsauga turėtų būti stiprinama socialinėje srityje.
„Tai, kad ilgą laiką vyksta jautrios diskusijos, emocionalios, argumentais rodo jos svarbumą. Bet mano manymu tradicinės, arba nebūtinai tradicinės, šeimos apsauga yra labiau socialinių teisių stiprinimo klausimas. Čia didžiausios problemos, kurias patiria šeimos. Manau, kad įstatymų leidėjas galėtų tą stiprinimą labiau atlikti ne Konstitucijos požiūriu, o stiprinant socialinę šeimų apsaugą“, – Seimo nariui atsakė kandidatas V. Mizaras.
Konservatorius Audronis Ažubalis kėlė klausimą ar KT teisėjas gali likti nepriklausomas nuo išpažįstamų vertybių ir ideologijos.
V. Mizaras teigė, jog ideologijos neturi, bet vadovausis tik Konstitucija.
„Aš asmeniškai manau, kad aš negalėčiau įvardinti, kokią ideologiją aš turėčiau. Bet net jei ir turėčiau mano pareiga jei būčiau KT teisėju vadovautis tik Konstitucija. Jei šios pareigos negalėsi vykdyti, matyt, tai būtų galima arba nusišalinti nuo tam tikros bylos nagrinėjimo, ar kitaip spręsti“, – sakė jis.
Seime svarstymas numatomas gegužės 18 dieną, iki tol Seimo frakcijos susitiks su kandidatu.
Pakeistų D. Žalimą
Jei Seimas paskirs V. Mizarą, KT dirbti jis pradėtų birželio 1 dieną.
46–erių V. Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, dirba advokatų kontoroje „Ellex Valiūnas ir partneriai“.
Sausio 14 dieną Seimas paskyrė du naujus KT teisėjus, o Seimo pirmininkės teiktą parlamento Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio kandidatūrą atmetė.
Atmetus A. Kabišaičio kandidatūrą, KT liko dirbti Dainius Žalimas, nepaisant to, kad jo kadencija yra pasibaigusi pernai kovą.
Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.