Už valstybės vadovo statuso suteikimą V. Landsbergiui svarstymo proceso metu balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 33, susilaikė 16 parlamentarų. Šiuo klausimu Seimas turės balsuoti dar kartą.
Frakcijos vardu iš darbotvarkės išbraukti klausimą siūlė valstiečių frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas.
„Prašome dar kartą visų susilaikyti nuo įstatymų projektų, kurie audrina ir priešina visuomenę, ypač karo Ukrainoje metu“, – sakė parlamentaras.
Nuomonės išsiskiria kardinaliai
Visgi klausimas darbotvarkėje liko. Svarstymo metu užvirė diskusijos.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, cituodamas įvairius teisinius nutarimus, sakė, kad valstybės vadovu gali būti tik žmonių renkamas prezidentas.
„Panašu, kad Landsbergiui visiškai nusispjaut į tautą, visuomenę, žmones. Jam eilinį kartą reikia dar vieno medaliono“, – tvirtino Seimo narys ir teigė, kad nemažą dalį valstybės vadovo pareigų tuo metu atlikdavo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ragino nepasiduoti kolegos klaidinimams.
„Lietuva tuo metu buvo normali valstybė, turėjusi savo vadovą, laikinajame pagrindiniame įstatyme įvardintą kaip aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas“, – teigė parlamentaras.
E. Gentvilo manymu, Lietuva, nepriėmusi tokio įstatymo, į istoriją įeitų kaip valstybė, kurios parlamentas pareiškė, kad atgavus Nepriklausomybę šalis neturėjo vadovo. Pasaulis, pasak jo, sakytų, kad tai keista valstybė ir kvailas jos parlamentas.
„Gerbiami kolegos, patinka jums ar nepatinka Vytautas Landsbergis, mes galvokime apie Lietuvą. Nebūkime keistos šalies kvailas parlamentas“, – pabrėžė liberalas.
Seimo narys D. Gaižauskas ragino susilaikyti nuo šio projekto svarstymo.
„Kol vyksta karas, susilaikykit nuo įstatymų projektų, kurie priešina visuomenę. <...>. Jūs prievarta priešinate. Jūs karo norit? Jei neišprotėjot, tada susilaikykit“, – tvirtino jis.
Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas kalbėjo apie V. Landsbergio lyderystę sudėtingu istoriniu laikotarpiu.
„Už laisvę kovojančios tautos turi ir turėjo savo lyderius“, – pastebėjo politikas.
„Tuo laikotarpiu V. Landsbergis buvo tikras Lietuvos Respublikos vadovas. Man atrodo, kad dabartiniai įvykiai galėtų mus įkvėpti neužsiiminėti smulkmeniškomis detalėmis, nesuvedinėti kažkokių senų politinių sąskaitų, nežiūrėti išskaičiavimų, bet žiūrėti valstybiškai“, – sakė V. Mitalas.
Nepalaikyti projekto ragino ir Seimo narė Agnė Širinskienė.
„Susidaro įspūdis, kad siekiame padaryti tai, kas paprastai būdinga diktatūroms, kada užimama valdžia, stengiamasi perrašyti istoriją, kuri buvo iki tol“, – teigė parlamentarė.
Teigia, kad LVŽS nepasirašys susitarimų dėl šalies gynybos ir užsienio politikos
Vėliau žurnalistams D. Gaižauskas teigė, kad valdantieji ir opozicija buvo susitarę karo Ukrainoje metu nespręsti visuomenę audrinančių ir nevienareikšmiškai vertinamų klausimų. Tačiau valdantieji, pristatydami Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir V. Landsbergio statuso projektą, pasak D. Gaižausko, sulaužė minėtą susitarimą.
„Niekas nekvestionuoja Vytauto Landsbergio padarytų darbų Lietuvai, atkuriant mūsų Nepriklausomybę. Visi supranta, žino, kad jis buvo Aukščiausios Tarybos pirmininkas, ir Teisės departamentas yra pasisakęs, jog toks teikimas – jį paskelbiant vadovu, bet nerenkant žmonėms, – prieštarauja Konstitucijai“, – sakė Seimo narys.
Jo manymu, reikalaudami koalicijos partnerių palaikymo dėl V. Landsbergio statuso, konservatoriai įsipareigoja palaikyti ir Laisvės partijai svarbų projektą dėl civilinės sąjungos.
„Akivaizdu, kad šis projektas taip pat priešina visuomenę iš vidaus“, – tvirtino D. Gaižauskas.
Jo teigimu, priėmus minėtus projektus, visuomenė jaus nepasitenkinimą.
„Mes esame praktiškai tiesiojoje partinio susitarimo dėl gynybos ir nacionalinio saugumo bei kito susitarimo dėl užsienio politikos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija pareiškia oficialiai: jei šie įstatymų projektai bus priimti, mes iš šių susitarimų išeiname, nes LVŽS nebemato prasmės su kažkuo kažką pasirašinėti, ypač su tais, kurie terorizuoja Seimą iš vidaus iš nesilaiko susitarimų“, – tvirtino Seimo narys.
Skvernelis: dabar tai atrodo dirbtinai
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat sakė, kad vėl spręsti dėl V. Landsbergio statuso nereikia.
„<...> kaip jau ne kartą buvo sakyta, – ar reikia grįžti atgal ir dairytis į istoriją, jei istorija viską sudėliojo, faktinės aplinkybės yra tokios, kokios yra. Dabar tai atrodo labai dirbtinai“, – sakė buvęs premjeras.
S. Skvernelis teigė, kad V. Landsbergio nereikėtų lyginti su partizanų vadais, kuriems taip pat buvo suteiktas valstybės vadovo statusas.
TS-LKD frakcijos seniūnė: tai mūsų valstybės garbės klausimas
Visgi valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad šis projektas yra valstybės garbės klausimas.
„Tai yra mūsų valstybės garbės klausimas – atsakyti, ar mūsų valstybė prieš 30 metų turėjo vadovą. Mūsų galva, vadovas buvo ir juo buvo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis. Mes nekalbame apie prezidento statusą, dėl ko gal labiausiai aitrinasi ir baiminasi opozicija. Mes kalbame apie tai, ar valstybė tuo metu turėjo vadovą“, – akcentavo parlamentarė.
Jos teigimu, veikdamas su įgaliojimais V. Landsbergis dirbo kaip valstybės vadovas. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė griežtai atmetė D. Gaižausko įžvalgą, kad šiuo projektu tikėdamiesi palaikymo iš koalicijos partnerių jie įsipareigoja palaikyti Laisvės partijai svarbų Civilinės sąjungos projektą.
„Absurdas. Tikrai šiuos jų keistus kaltinimus... Tikiuosi, kad sąžinė anksčiau ar vėliau prabus“, – tvirtino politikė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė paaiškino, kad projektas įtraukas į darbotvarkę būtent dabar tiesiog dėl natūralios eigos – kiek anksčiau jam buvo pritarta pateikimo proceso metu, tad antradienį vyks antroji – svarstymo – stadija. Jei projektui bus pritarta po svarstymo, dėl jo Seimas balsuos dar kartą priėmimo stadijos metu.
„Tiesiog mes kiekvieną kartą girdime tuos pasvarstymus, kada čia laikas, ne laikas. Tiesiog pasirinkome tokią dieną nedėliodami esant vienokioms ar kitokioms aplinkybėms – tas atotrūkis yra padidėjęs tarp pateikimo ir svarstymo. Manau, jau pats laikas apsispręsti“, – sakė Seimo narė.
„Asmeniškai aš, nepaisydama politinių preferencijų ar simpatijų, antipatijų, manau, kad žmogus, stovėjęs Nepriklausomybės aušroje ir gavęs piliečių pasitikėjimą – ar tiesiogiai, ar kaip šiuo atveju per Aukščiausiąją Tarybą, – buvo valstybės vadovas, ir jam tokį statusą reikia suteikti“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Seimo teisininkai buvo pateikę išvadą, kad siūlymas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai. Jie rėmėsi ankstesniais Konstitucinio Teismo nutarimais.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tokiai Teisės departamento išvadai nepritarė.
Parlamente jau bandyta suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukta buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.