Į Seimo darbotvarkę paketas įrašytas antrąkart – ištaisius parlamento teisininkų pastebėtus neatitikimus Konstitucijai.
Projektu AM siekia efektyvinti žemėtvarką ir mažinti administracinę naštą, visų pirma, susijusią su valstybinės žemės valdymu.
Teikiamais pakeitimais siūloma suteikti teisę be išankstinio įspėjimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) pareigūnams tikrinti konkrečias teritorijas bei netrukdomai į jas patekti.
Dar ministerija siūlo nuo atlyginimo už statinių plėtrą valstybinėje žemėje atleisti subjektus, nuomojamuose valstybės sklypuose vykdančius viešąjį interesą tenkinančių ar atsinaujinančių energetikos objektų statybas. Kartu norima suteikti savivaldybėms teisę atleisti plėtotojus nuo į jų biudžetus mokamos 50 proc. įmokos dalies ir kitais atvejais.
Be to, pataisomis siekiama leisti išsinuomoti valstybinę žemę prie apleistų pastatų, įsipareigojus juos sutvarkyti per nustatytą terminą, taip pat – kai statinių ir žemės paskirtis nesutampa.
Siūloma neleisti formuoti žemės sklypų ir nuomoti valstybinės žemės prie planuojamų griauti statinių (prie apleistų pastatų – tik jei atliekamas paprastas remontas).
Be kitų pakeitimų, pataisomis dar norima leisti gyventojams grąžinti ne tik individualios statybos, bet ir kitokios ūkinės ar komercinės paskirties žemės sklypus. Nuosavybės teises taip pat siūloma leisti atkurti tampant žemės bendrasavininkais.
Seimui priėmus pirmojo etapo įstatyminius pakeitimus, AM nuo sausio yra atsakinga už žemės valdymo ir naudojimo politiką, jai tapo pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba.
Nuo 2024 m. savivaldybėms bus patikėta valdyti valstybinę žemę jų miestų ir miestelių administracinėse ribose, o valstybinės žemės naudojimo priežiūrą užtikrins VTPSI.
„Antrasis etapas yra skirtas peržiūrėti būtent reguliavimą ir procesus, įvertinti pirmojo etapo metu gautas institucijų pastabas ir pasiūlymus bei atitinkamai susidėlioti visą procesą, kad užtikrintumėme žemės perdavimą savivaldybėms nuo 2024 metų“, – praėjusį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitetui pristatydama projektą sakė aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė.
Pataisas planuota pateikti šį ketvirtadienį, tačiau procedūra atidėta Seimo Teisės departamentui pastebėjus, kad projektas prieštarauja Konstitucijai. Parlamento teisininkai argumentavo, kad projekte nėra nurodytos konkrečios institucijos, kurios turėtų įgaliojimus vykdyti įstatymuose numatytas valstybinės žemės valdymo funkcijas.