Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė teigė, kad tokių atvejų būna labai mažai – iki penkių per metus. Nors į tarnybą skambina daugiau nukentėjusiųjų, tačiau ne visais atvejais pavyksta įkalbėti oficialiai pranešti apie konkretų atvejį.
Seksualinio priekabiavimo teorinis apibrėžimas yra aiškus: tai yra užgaulus, įžeidžantis, nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys, kuris gali pasireikšti gestais, prisilietimais, žodžiais ar žinutėmis, siunčiamais vaizdais. Tai tam tikra seksualinio smurto forma.
Jis gali pasireikšti įvairiuose santykiuose, su pažįstamais ar visai nepažįstamais asmenimis, pvz. troleibuse, gatvėje, vakarėlyje, darbovietėje, aiškino Vilniaus kolegijos dėstytoja, psichologė Agnė Grušauskaitė.
Pasak psichologės, labiausiai trikdančios ir žalingos seksualinio priekabiavimo formos pasireiškia darbiniuose santykiuose, kuomet seksualiai priekabiaujantis žmogus turi tiesioginę galią aukai, pavyzdžiui, yra darbdavys, viršininkas.
„Tokiais atvejais yra daug sunkiau atpažinti seksualinį priekabiavimą (nes aukštesnio statuso žmogų, esame linkę labiau idealizuoti ir pateisinti) bei pasipriešinti seksualiniam priekabiavimui (nes bijome supykdyti žmogų nuo kurio priklauso darbo vieta, atlyginimas ar kt.)“, – teigė A. Grušauskaitė.
Priekabiautojams irgi galima padėti
Pasak psichologės, priekabiautojai tai yra žmonės, kuriems yra sunku išlaikyti tinkamas ribas santykiuose, suprasti kaip kitas žmogus reaguoja į jų elgesį.
„Labai tikėtina, kad seksualiniai priekabiautojai apskritai linkę vertinti moteris kaip priemones seksualiniams vyro poreikiams tenkinti. Būti klaidingai įsitikininę, kad visoms moterims vienodai patinka jo seksualinio pobūdžio juokai, prisilietimai“, – dėstė A. Grušauskaitė.
Psichologė nebuvo linkusi dramatizuoti, kad seksualinis priekabiautojas dėl tam tikrų aplinkybių, kurios su juo yra nutikę gyvenime ir galėjo turėti įtakos jo elgesiui, irgi yra auka.
„Manau, kad riba tarp flirto ir seksualinio priekabiavimo neretai tikrai labai slidi. Todėl linkėčiau rinktis saugų ir atsargų elgesį su kitos lyties asmeniu. Į seksualinio pobūdžio juokus, prisilietimus žmonės reaguoja labai skirtingaim ir tikrai nevisada tiesiogiai, „čia ir dabar“ išreiškia savo nepasitenkinimą. Todėl čia socialinio jautrumo bei sąmoningumo klausimas, kuris gali būti sprendžiamas ir su psichologo pagalba“, – sakė A. Grušauskaitė.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas numato atsakomybę už seksualinį priekabiavimą esant darbiniams santykiams: darbdavys ar darbdavio atstovas privalo užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų seksualinio priekabiavimo.
Įstatymas draudžia seksualinį priekabiavimą
Nuo praėjusių metų liepos 1 d. įsigaliojo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimai, draudžiantys seksualinį priekabiavimą ir įdarbinimo metu. Taip pat įtvirtinta prievolė švietimo ir mokslų įstaigoms užtikrinti, kad mokslo ir studijų institucijos mokiniai, studentai ir darbuotojai nepatirtų seksualinio priekabiavimo.
Tad šiuo klausimu įstatymo pakeitimai sugriežtino darbdavių ir švietimo bei mokslo įstaigų atsakomybę. Jie privalo imtis ne tik prevencinių priemonių, užkertančių kelią galimiems seksualinio priekabiavimo veiksmams, bet ir aktyvių administravimo, informavimo, švietimo, o kartu teisinio poveikio priemonių šiems diskriminaciniams veiksmams sustabdyti bei garantuoti saugias, orias, palankias sąlygas mokslui ir darbui.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pataria susidūrus su seksualiniu priekabiavimu, visų pirma nedetalizuojant pasakyti, kad toks elgesys yra nepriimtinas ir nepageidaujamas. Jeigu jums lengviau išreikšti mintis raštu, parašykite el. laišką ar žinutę. Apie nepageidaujamą elgesį informuokite darbdavį ar kitą už personalo klausimus atsakingą darbuotoją, rašoma tarnybos pranešime.
Dėl seksualinio priekabiavimo galima kreiptis ir į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuri žada užtikrinti anonimiškumą.