Seniai matytas atvejų šuolis situaciją dar pablogino – kur padėtis dar gera, o kur kritinė

Trečiadienio rytą Statistikos departamentas pranešė apie užfiksuotą jau seniai matytą naujų atvejų skaičių. Per praėjusią parą užfiksuota net 2556 nauji atvejai, 14 mirčių. Paskutinį kartą šiemet toks didelis atvejų skaičius buvo fiksuotas tik šių metų pradžioje – sausio 6 dieną naujų atvejų skaičius viršijo 2700 atvejų. Joniškio rajono savivaldybėje epidemiologinė situacija šiuo metu yra prasčiausia, ji peržengė dar vieną svarbią ribą.

100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 825,1 atvejo, teigiamų tyrimų dalis jau siekia 9,4 procento.

Pildosi ir juodų savivaldybių sąrašas. Šiuo metu Lietuvoje raudona spalva pažymėtos liko 17 savivaldybių. Visos kitos 44 – juodoje COVID–19 zonoje.

Į raudoną zoną dar patenka Panevėžio miestas ir rajonas, Radviliškio rajono savivaldybė, Raseinių rajono savivaldybė, Kupiškio rajono savivaldybė, Rokiškio rajono savivaldybė, Zarasų rajono savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybė.

Taip pat – Švenčionių rajono savivaldybė, Kauno rajonas, Kazlų Rūdos savivaldybė, Kaišiadorių rajonas, Širvintų rajonas, Elektrėnų savivaldybė, Birštonas, Varėnos rajono savivaldybė ir Kalvarijos savivaldybė.

Visos kitos savivaldybės nusidažiusios juoda spalva.

Joniškio rajono savivaldybėje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenkantis atvejų skaičius jau viršijo ir 2000 ribą. Trečiadienio duomenimis čia sergamumas siekia 2074 atvejus, epidemiologinė situacija šioje savivaldybėje yra prasčiausia.

1500 atvejų ribą, tenkančią 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų peržengė ir dar dvi savivaldybės. Telšių rajono savivaldybėje šis skaičius siekia 1700 atvejus, Klaipėdos miesto savivaldybėje – 1613 atvejų.

Geriausia epidemiologinė padėtis ir toliau išlieka Panevėžio rajono savivaldybėje – 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 210 atvejų, Kupiškio rajone – 236, Raseiniuose – 267 atvejai.

Išsamią koronaviruso statistiką Lietuvoje galite matyti čia.

Vyriausybė svarstys privalomus skiepus daliai darbuotojų

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti pataisas, numatančias privalomus skiepus nuo COVID-19 daliai darbuotojų ir prievolę darbdaviams mokėti už nenorinčiųjų vakcinuotis testus.

Tai numatoma Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo projekte.

Pagal projektą, esant ekstremaliai situacijai ar karantinui, asmenys, dirbantys tam tikrus darbus arba vykdantys tam tikrą veiklą, turėtų būti pasiskiepiję nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta tokia padėtis.

„Vakcinacija būtų privaloma tam tikriems asmenims, sąrašas bus patvirtintas Vyriausybės nutarimu“, – BNS sakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Ji pažymėjo, kad siūlymas kol kas svarstomas tarpinstituciniame pasitarime ir gali būti pasikeitimų. Jei Vyriausybė trečiadienį pritars tokioms pataisoms, jis būtų teikiamas Seimui, kuris priimtų galutinį sprendimą.

Projektu būtų nustatyta, kad „darbuotojai, vykdantys veiklas kurių sąrašą tvirtins Vyriausybė, galės dirbti tik pasiskiepiję, išskyrus atvejus, kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, yra persirgęs užkrečiamąja liga ar neužtikrintas vakcinų prieinamumas“.

Nepasiskiepiję darbuotojai, jei darbo pobūdis leidžia, turės būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu, arba perkeliami į kitą darbą toje pačioje darbovietėje, o jei nei vienos iš tokių galimybių nėra – nušalinami nuo darbo, nemokant darbo užmokesčio, iki pasibaigs ekstremali situacija ar karantinas.

Viceministrė taip pat pažymėjo, kad sričių, kuriose dirbti būtų galima tik pasiskiepijus, sąrašas skirtųsi nuo dabartinio, kuriame įrašytų veiklų sričių darbuotojai gali dirbti turėdami imunitetą arba nuolat testuodamiesi.

„Tikėtina, kad jis bus kiek kitoks privalomam vakcinavimu, kadangi privalomam testavimui yra pakankamai platus sričių sąrašas, ir gamybos įmonės, todėl sąrašas, kuriam bus privalomas skiepijimas, bent pirminiam, ką siūlome, atsižvelgta į patiriamų kontaktų skaičių ir pobūdį, atstumas“, – sakė viceministrė.

„To sąrašo šiandien negaliu pasakyti, bet jis tikrai nebus analogiškas su privalomu testavimu“, – pažymėjo A. Bilotienė Motiejūnienė.

Taip pat siūloma, kad kitų darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, karantinas, būtų finansuojami darbdavio lėšomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų lapkričio 1 dieną. Pažymoje nurodoma, kad iki to laiko darbuotojai, kurie privalės skiepytis, turės pakankamai laiko pasiskiepyti bent viena vakcinos doze ir įgyti imunitetą.