Dėl jos į Užimtumo tarnybą nuo birželio gali kreiptis tie gyventojai, kurie turi bedarbio statusą. Asmenims, kuriems moka įprasta nedarbo išmoka, prie jos papildomai gali būti pridedami 42 eurai. Tuo tarpu tie bedarbiai, kurie neturi teisės gauti nedarbo išmokos ar jos mokėjimo laikotarpis jau yra pasibaigęs, gali gauti 200 eurų darbo paieškos išmoką. Tokia suma neturintiems darbo gali būti mokama pusę metų, bet ne ilgiau nei iki 2020 m. pabaigos.
Kadangi laikina darbo paieškos išmoka dažnu atveju yra didesnė nei Lietuvoje mokama socialinė piniginė parama, ja suskubo naudotis ir ilgą laiką darbo neturintys tautiečiai. Skirtingų miestelių seniūnai „Delfi“ pasakoja, kad dažnam nepasiturinčiam gyventojui vietoj vadinamosios „pašalpos“ gauti išmoką iš Užimtumo tarnybos labiau apsimoka ne tik finansiškai, bet dar ir dėl to, kad už šiuos pinigus nereikia atidirbti. Tuo tarpu gaunant pašalpą savivaldybė gyventojus gali įpareigoti atlikti tam tikrą skaičių valandų visuomenei naudingų darbų.
Trūksta darbo rankų
Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra pasakoja, kad nors ir pastebi, jog socialinės paramos gavėjų atsiradus naujai išmokai iš tiesų sumažėjo, didelių bėdų kol kas dėl to nekyla.
„Tokia problema yra, ne veltui apie ją rašo. Mes dar su ja taip labai nesusidūrėme, dar turime keltą vyrų, bet ateityje gali būti liūdniau.
Problema turbūt yra tame, kad dėl to nukenčia mūsų teritorijų priežiūra, nes tiesiog trūksta darbo rankų“, – sako G. Tebėra.
Paklaustas, kodėl tokiems darbams seniūnija nepasisamdo etatinių darbuotojų, Merkinės seniūnas aiškina, jog viskas priklauso nuo to, kokį biudžetą tam numato savivaldybė.
„Biudžeto formavimas vyksta jau nuo metų pabaigos, suintensyvėja metų pradžioje ir paprastai vasario mėnesį tos biudžeto išlaidos savivaldybių tarybose paprastai būna patvirtinamos. Tuo metu mes negalėjome įtarti, kad bus toks koronavirusas. Mes planavome, kad tų pajėgų, kuriomis remdavomės keletą praėjusių metų, priežiūrai kaip ir užtektų. Dabar situacija tokia, kad tų darbo rankų mažėja ir teritorijų priežiūra lėtėja.
Mūsų teritorijų priežiūra susideda iš dviejų dedamųjų. Viena dedamoji yra viešųjų darbų programa, būtent ir planuojama kažkuriam laikui, kažkuriems mėnesiams su Užimtumo tarnyba bendras projektas, savivaldybė skiria tam skiria lėšas ir ima tuos pagal darbo sutartį dirbančius žmones. Ir šalia jų mes įdarbindavome tuos, kurie gaudavo pašalpas ir ši sistema veikė“, – tikino pašnekovas.
Paklaustas, kiek gaunančių socialinę paramą žmonių seniūnijoje sumažėjo, G. Tebėra svarstė, jog daugiau nei trečdalius, tačiau pusės esą dar neturėtų siekti.
„Pas mus šiandieną dar yra žmonių, kurie, sakykime, dar atidirbinėja už pašalpas, gautas iš savivaldybės, bet skaičius jau mažesnis negu būdavo anksčiau“, – sakė Merkinės seniūnas.
Nebeliko nė vieno piniginės paramos gavėjo
Tuo tarpu Šilalės rajone esančio Pajūrio miestelio seniūnė Roma Veščiūnienė teigė, kad jos vadovaujamoje seniūnijoje situacija daug prastesnė.
„Rugpjūčio mėnesį nebeturėsime visuomenei naudingų darbų ir iš tikrųjų šitie žmonės ateidami padėti sutvarkydavo visą miestelį. Būtent Pajūrio seniūnijoje turime tik pusė etato aplinkos prižiūrėtojų ir 43 šienaujamus hektarus. Visus darbus, visus visus šitie žmonės gelbėdavo. Tik tiek, kad dar turime įdarbinę du žmones po du mėnesius, kol kas dar nieko, darbuojamės, sukamės, vargstam“, – sakė pašnekovė.
Paklausta, kiek tokių socialinę paramą gaunančių pagalbininkų seniūnija turėjo, R. Veščiūnienė patikino, jog daugiau nei dvidešimt. Jos teigimu, birželį ir liepą darbo rankų dar buvo, o iki rugpjūčio nebeliko visai.
„dabar jiems nebereikės atlikti visuomenei naudingos veiklos, nes jie nebegaus socialinių pašalpų. Šį mėnesį dar vienas buvo atėjęs ir viskas, šį mėnesį, kaip suprantu, nebebus“, – sakė seniūnė.
Paklausta, ką ketina daryti, pašnekovė patikino nežinanti.
Kad gaunančių socialinę piniginę paramą šiais metais gerokai sumažėjo teigė pastebėjęs ir Panevėžio rajojo Velžo seniūnas Andrius Viržaitis.
„Manau, kiekvienas iš seniūnų su tuo susiduria. Šiek tiek sumažėja darbo jėgos, su kuria būtų galima sutvarkyti aplinką, truputį pasigražinti, kas iki šio buvo įprasta. Pas mus dar yra vienas kitas, bet sakyčiau, kad perpus tikrai sumažėjo.
Visgi „Sodra“ jiems moka 200 eurų ir už tai atidirbti nereikia, o socialinė pašalpa berods yra 125 eurai ir po 4 valandas jiems reikia atidirbti dešimt dienų. Jie pasirenka tą didesnį variantą, kur nereikia dirbti“, – sakė seniūnas.
Vasarą socialinės paramos gavėjų sumažėja visada
Kad gaunančiųjų socialines pašalpas liepos mėnesį gerokai sumažėjo, matyti ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiamų skaičių. Ministerijos duomenimis, balandį socialinę piniginę paramą gavo 73434 asmenų, gegužę – 71185, birželį – 66474, o liepą jų liko tik 49371.
Vis dėlto socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė pastebi, kad vasarą gaunančiųjų išmokas sumažėja visada.
„Socialinių pašalpų gavėjų skaičiai svyruoja kas tris mėnesius, nes pašalpos skiriamos būtent trims mėnesiams. Vasarą piniginės socialinės paramos gavėjų paprastai mažėja, nes žmonės dirba sezoninius darbus. Socialinės pašalpos yra paskutinis paramos laiptelis, pačios pašalpos Lietuvoje tikrai nėra didelės. Tiesa, per karantiną ir ekstremalią situaciją buvo priimti įstatymų pakeitimai, didinantys piniginę socialinę paramą“, – raštu pateiktame komentare teigia E. Samoškaitė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad nors savivaldybės iš tiesų turi teisę piniginės paramos gavėjus įtraukti į visuomenei naudingą veiklą, to daryti neprivalo.
„Jeigu savivaldybėje reikia atlikti tam tikrus nuolatinio ar terminuoto pobūdžio darbus, labai skatiname įdarbinti tam darbuotojus ir už tai mokėti darbo užmokestį. Visuomenei naudinga veikla turėtų būti taikoma tuomet, kai norima skatinti gyventojus prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, paskatinti darbinę motyvaciją ir iniciatyvą“, – pabrėžė E. Samoškaitė.
Klaidina ir pačios savivaldybės
Paklausta, kaip ministerija vertina situaciją, kai dalis socialinės piniginės paramos gavėjų pasirenka gauti darbo paieškos išmoką, E. Samoškaitė tikino, kad yra atvejų, kai tai paskatina padaryti pačios savivaldybės.
„Šilutės rajone savivaldybė viešai paskelbė informaciją, esą piniginė socialinė parama gyventojams stabdoma ir jie skatinami kreiptis į Užimtumo tarnybą darbo paieškos išmokos. Savivaldybę informavome, kad tokia informacija yra klaidinanti. Net jeigu šeima su vaikais gautų darbo paieškos išmoką, piniginė socialinė parama vis tiek galėtų priklausyti – viskas priklauso nuo vidutinių mėnesio pajamų padalintų vienam šeimos nariui“, – aiškino pašnekovė.
Pasak jos, reikalavimų darbo paieškos išmokai keisti neketinama, nes ji yra laikina ir orientuota į tuos gyventojus, kuriems dėl pandemijos sumažėjo galimybės įsidarbinti.
„Ji labiausiai orientuota į žmones, kurie neturi teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką, nes neturi sukaupę reikiamo nedarbo socialinio draudimo stažo arba šios išmokos mokėjimas yra pasibaigęs. Mūsų tikslas buvo kaip įmanoma labiau išvengti visuomenės narių skurdo.
Nors Lietuvos ekonomika pakankamai lengvai pergyveno karantino suvaržymus, tačiau turime pripažinti, kad darbo rinka patyrė sukrėtimą: tas, kas neturi darbo nuo seniau ar neteko darbo per karantiną, turi labai sąlygines galimybes įsidarbinti, ypač jeigu naujai darbo vietai reikia įgyti kitokią kvalifikaciją ar kitokių gebėjimų. Suprantama, kad kai kuriems žmonėms gali trūkti motyvacijos darbui, tačiau nei 200, nei 42 eurų dydžio išmoka neatsvers net minimalaus darbo užmokesčio, kuris „į rankas“ siekia 437 eurus“, – sakė E. Samoškaitė.