Šią savaitę „Delfi“ rašė apie vieną iš pirmųjų naujojo aplinkos ministro Povilo Poderskio įsakymų, publikuotas projekto Saugu tęsinys, kuriame – pokalbis su Suomijos parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku apie didvyrišką Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivo sulaikymą, praneštos naujos detalės „Foxpay“ faktiniais vadovais vadinamų Ievos Trinkūnaitės ir Vilhelmo Germano istorijoje, bei nagrinėta, ką atskleidė informacija apie Ukrainos dalinių tikrąją būklę.
Lobis ir detektyvas dėl jo
Bene ryškiausia šios savaitės žinia Lietuvoje – pirmadienį Vilniaus arkivyskupija pranešė, kad Vilniaus arkikatedros požemiuose atrasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijomis.
Pirmadienio popietę surengtoje spaudos konferencijoje pranešta, kad minėtoje slaptavietėje rastos karališkos regalijos: Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtos insignijos, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna, Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė, Barboros Radvilaitės karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės. Jos čia paslėptos buvo prasidėjus Antrajam pasauliniam karui.
Bet po istorinio atradimo užvirė ir istorinis detektyvas – kas buvo pirmas: į brangenybių paieškas leidosi ir baudžiamosiose bylose dėl juodosios archeologijos dalyvavęs Saulius Poderis. Tačiau jis esą tai darė be savininko ir valstybės leidimo.
„Jaučiuosi tarsi mestas už borto šioje vietoje. Tai yra mano atradimas, pasisavintas tų žmonių ir padarytas be mano dalyvavimo ten“, – kalbėjo restauratorius S. Poderis.
Tebesitęsiančios dramos valdančiojoje daugumoje
Valdančiosios „Nemuno aušros“ atstovė parlamente Agnė Širinskienė šią savaitę savo feisbuko viršelį padabino kadru iš serialo „Santa Barbara“. Ir turbūt neatsitiktinai, emocijos valdančiojoje koalicijoje, konkrečiai aplink R. Žemaitaitį, toliau verda.
Pirmadienį jis dar kartą pakartojo, kad pavasarį sieksiantis Seimo vicepirmininko posto, nepaisant to, kokia bus šiuo metu vykstančių ikiteisminių tyrimų dėl galimo šmeižto ir neapykantos kurstymo baigtis.
Politiko teigimu, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis privalo laikytis neva duoto žodžio į vicepirmininkus teikti būtent R. Žemaitaičio kandidatūrą.
„Žmogus turi laikytis duoto žodžio. Viskas, man daugiau niekas neįdomu. Žmogus pažadėjo, sutarė, sukirto rankomis, jis turi laikytis“, – pirmadienį naujienų portale lrt.lt pasirodė tokia R. Žemaitaičio citata.
Premjeras G. Paluckas sakė diskusijų dėl R. Žemaitaičio galimybės tapti Seimo vicepirmininku nesureikšminantis.
Tačiau visai kitaip į situaciją reagavo šalies prezidentas Gitanas Nausėda, žiniasklaidos atstovams svarstęs, jog premjeras G. Paluckas jau galėtų iš koalicijos partnerio R. Žemaitaičio pareikalauti savitvardos.
Tad ir Vyriausybės vadovas G. Paluckas turėjo, ką atsakyti. Jis teigė, jog neketina iš kolegos reikalauti savitvardos. Anot politiko, valdančioji dauguma veikia konsensuso ir dialogo principu. Todėl, pažymi socialdemokratas, nėra reikalo „kumščiu daužyti į stalą“.
Į situaciją teko sureaguoti ir Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui. Seimo vadovas pripažino, jog prieš pasirašant koalicinę sutartį valdančiosios daugumos lyderiai aptarė galimybę „Nemuno aušros“ lyderiui R. Žemaitaičiui tapti parlamento vicepirmininku. Visgi, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis pabrėžė – nuo tada, kai buvo pastarieji žodiniai susitarimai, situacija gerokai pasikeitė.
Posūkį valdančiosios koalicijos santykių seriale šią savaitę padarė pats R. Žemaitaitis. Tik jo teiginiai nebuvo iki galo aiškūs. Naujienų agentūrai ELTA pareiškęs, kad atsisako ambicijos būti Seimo vicepirmininku, o į šias pareigas gali būti deleguojamas kitas partijos atstovas parlamente, vėliau naujienų agentūrai BNS sakė jau kitaip.
ELTA jis teigė, jog siekė, kad Seimo pirmininkas pripažintų sakęs netiesą.
Visgi, šios savaitės pabaigoje R. Žemaitaitis patikslino – jo kandidatūra į parlamento vicepirmininkus tebėra pateikta, tačiau pavasarį „aušriečiai“ gali pasiūlyti ir kito frakcijos kolegos pavardę. Kartu lieka neatsakytas klausimas, koks bus valdančiosios koalicijos likimas. Kartu R. Žemaitaitis pranešė nusprendęs mažiau bendrauti su žiniasklaida.
Bent šią savaitę koalicijos santykių suvestinė atrodė taip. Kitą savaitę bus rengiami Seimo posėdžiai, tad jie gali atnešti naujienų.
Nauji šauktiniai
Šios savaitės pradžioje Krašto apsaugos ministerijoje buvo sudarytas 2025–ųjų karo prievolininkų sąrašas. Karo prievolininkų sąrašą sudaro apie 25,1 tūkst. asmenų. Į tarnybą pašaukti planuojama 3865 jaunuolius.
O vėliau ir sąrašai paskelbti, visas instrukcijas, kaip pasitikrinti galite rasti tekste žemiau:
Šalia šios procedūros kalbėta ir apie galimus pokyčius. Štai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas užsiminė apie galimybę ilginti privalomosios karo tarnybos laikotarpį.
Tačiau nuomonės dėl tokio pasiūlymo skiriasi. Štai Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tokią idėją sutinka pozityviai.
Mokinių ir studentų atstovai teigė, jog „velnias slypi detalėse“, tad būtent aiškumas ir leistų suformuoti aiškią nuomonę dėl pasiūlymo.
Premjeras G. Paluckas teigė, jog „šiandien nereikia diskutuoti apie privalomosios karo tarnybos ilginimą“.
O Seimo NSGK pirmininkas G. Jeglinskas dar sakė manantis, kad ateityje neišvengiamai į privalomą karinę tarnybą turės būti šaukiamos ir merginos.
Diskusijos dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos
Buvęs krašto apsaugos ministras, konservatorius Laurynas Kasčiūnas šios savaitės pradžioje teigė vadovavimo ministerijai metu gavęs karinį patarimą dėl priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos denonsavimo. Todėl konservatorius ragina ministeriją jau baigti diskusijas ir parengti konkretų pasitraukimo iš konvencijos planą.
Tokią mintį palaikė ir premjeras G. Paluckas.
„Šį klausimą nagrinėja Krašto apsaugos ministerija kartu su užsienio reikalų ministru, tai tikrai jį išspręs. Mano įsitikinimu, (Lietuva – ELTA) turėtų iš jos pasitraukti“, – pirmadienį žurnalistams Prezidentūroje sakė G. Paluckas.
O dabartinė krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė ragino tartis su partneriais ir prieš priimant sprendimus dėl priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos denonsavimo – būtina šį sprendimą visų pirma išdiskutuoti su kitomis regiono valstybėmis. Todėl ministrė akcentavo, kad žingsnis trauktis iš konvencijos neturėtų būti skubotas.
„Čia nėra tikslas pijariškai iššokti kuo greičiau, čia yra tikslas turėti bendrą strategiją, kad mes galėtume turėti vienybę, kuri mums yra labai svarbiu ir į kurią taip aktyviai kėsinasi tiek Rusija, tiek Kinija. Tai vieningi, sisteminiai sprendimai yra mūsų prioritetas“, – pabrėžė ministrė.
Išskirtinės medžiagos
Šią savaitę „Delfi“ taip pat publikavo dar vieną žurnalistų Tomo Janonio ir Kristinos Pocytės-Medutės publikaciją – „Delfi“ žurnalistai, gavę informacijos apie tai, kad Trakų rajone prie Skaisčio ežero žmonėms eiti trukdo tvora, nuvyko į vietą ir surado tvorą ne tik ežero pakrantėje – ji nutįsusi net į ežerą.
Taip pat žurnalistės Laurynos Vireliūnaitės publikacijoje pranešama, kad buvusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju keletą metų dirbęs konservatorius Daivaras Rybakovas šią savaitę nusėdo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) žinioje esančioje įstaigoje – Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA). Vyresniojo patarėjo, kuriuo tapo D. Rybakovas, pareigybė agentūroje buvo įsteigta visai neseniai – lapkričio viduryje.
O laidoje „Ar galiu užeiti?“ – pažintis su naujosios kadencijos Seimo nariais.
Žurnalistas Vytenis Miškinis rašė apie lengvais pinigais susiviliojusį sportininką, kuris žino, kad teks sėsti į kalėjimą.
„Delfi“ taip pat šią savaitę rašė apie išvargusius Seimo narius, jau pakėlusius sparnus pailsėti po maždaug 2 mėnesių darbo šią savaitę.
