Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios rūsyje šiomis dienomis pluša darbininkai. Jie derina ant rūsio sienos pakabinti ką tik nukaltą akmeninę lentą su užrašu, kad čia 1989 metais, neoficialaus susitikimo metu, slapta trijų šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – atstovai iškėlė idėją, kaip suvienyti jų tautų jėgas prieš bendrą okupantą ir parodyti pasauliui Baltijos valstybių siekį tapti laisvomis.
Tokią iki šiol niekur neviešintą ir nežinomą informaciją visai neseniai žurnalistams atskleidė tuometis latvių Tautos fronto pirmininkas ir 1989 metų Latvijos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Dainis Ivanas. Latvijos nacionalinio televizijos kanalo korespondentams rengiant laidų ciklą apie Baltijos kelią, D. Ivanas patvirtino, kad dar iki visose enciklopedijose minimo istorinės akcijos protokolo, pasirašyto Baltijos taryboje Pernu mieste, Estijoje, dėl šio renginio pirmą kartą tartasi susitikime, vykusiame būtent Panevėžio bažnyčios rūsyje.
„Iš žurnalistų surinktos dokumentikos aišku, kad likus mėnesiui iki oficialaus nutarimo trijų šalių delegatai šiame rūsyje rinkosi į slaptą susitikimą ir tarėsi dėl Baltijos kelio. Nors oficialių dokumentų ir protokolų nėra, tai patvirtino tų įvykių liudininkas Dainis Ivanas. Man abejonių dėl to neliko“, – sako kunigas R. Zdanys.
Įsijungs į renginius
R. Zdanys tikisi, kad latvio atskleista sensacinga žinia vėliau bus įrodyta ir dokumentais. O kol kas jis ir 1990 metų kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras iš Panevėžio Jonas Liaučius už savo asmenines lėšas nusprendė iškaldinti memorialinę lentą istoriniam įvykiui įamžinti.
„Jei faktas pasitvirtins, gal kažką ir daugiau padarysime“, – teigė dvasininkas.
Iš akmens kaltą užrašą ant akmeninės lentos kūrė viena įmonė. Oficialiai ją atidengti bažnyčios rūsyje rengiamasi šį penktadienį, rugpjūčio 23 dieną, kai visose Baltijos valstybėse prasidės renginių, skirtų Baltijos kelio trisdešimtmečiui paminėti, maratonas.
Ant Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios rūsio sienos pakabinta atminimo lenta bus šventinama 17.30 val. Po šios ceremonijos vyks trumpas istorinės datos paminėjimas, iškilmingas visų trijų šalių vėliavų pakėlimas, susirinkusieji bus pakviesti sugiedoti Lietuvos himną ir pasidalyti prisiminimais apie 1989-ųjų susikibimą rankomis nuo Vilniaus iki Talino.
„Aš pats tada kaip tik buvau Romoje, kur studijavau ir vasarą likau ten atostogauti. O rudenį grįžę į mokslus draugai manęs klausinėjo, kas vyko prie Baltijos rugpjūčio 23-iąją“, – prisimena R. Zdanys.
Paslaptis dar neįminta
Apie galimas Baltijos kelio ištakas Panevėžyje bet kokių užuominų visą pastarąjį mėnesį rinko ir „Sekundė“.
Buvusio Latvijos kovotojo už laisvę paminėti bendražygiai šio fakto patvirtinti negalėjo. Jo neatsiminė nei lietuvių politikas ir aktyvus sąjūdininkas Vytautas Landsbergis, nei estų diplomatas Martas Tarmakas. Jokios informacijos apie galimą Panevėžio vaidmeny Baltijos kelyje istoriniuose šaltiniuose nerado Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Seime Angonita Rupšytė.
Visgi tokia nežinia anų dienų kontekste neatrodo keistai – Baltijos valstybių, prispaustų sovietinio jungo, atstovams organizuoti milijoninę akciją teko pasitelkus ypatingą konspiraciją.