Vaikai iš gaisro išsigelbėjo patys
Gaisras daugiavaikės šeimos namuose kilo spalio 21 d. Kaip jau buvo rašyta, tragedijos išvengta tik pastabių kaimynų dėka. Pamatę pro namo langus besiveržiančius dūmus, jie supuolė ir užgesino vaikų kambaryje įsiplieskusią ugnį. Gaisrą pastebėję žmonės išnešė dvi degančias lovas. Atvykus ugniagesiams vaikai jau buvo lauke.
Vyriausiajam iš ketveriukės – vos šešeri, kiti trys – ketverių, trejų ir vos dvejų metų.
Išgelbėti už save mažesnius mažylius pavyko vyriausiai mergaitei. Vieni žmonės pasakojo, kad mažylius šešiametė iškėlė pro degančio kambario lango orlaidę, kitų teigimu, vaikus į lauką ji išvedė koridoriumi, o dūmuose skendinčio kambario duris „užrakino“ didele vinimi. Šiaip ar taip, jei ne ji, visi vaikai galėjo užtrokšti dūmuose.
Po incidento į rizikos šeimų sąrašą įtrauktos daugiavaikės šeimos atžalos perduotos socialiniams darbuotojams. Seniūnijos darbuotojų žiniomis, girtaujantys tėvai mažamečius vienus palieka ne pirmą kartą. Vaikai iki šiol gyvena globos namuose.
Tarnautoja: tėvai labai pozityviai keičiasi
Rokiškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Anfisa Silivanova DELFI patvirtino, kad šiuo metu vaikams nustatyta laikinoji globa valstybės įstaigoje.
„ Buvo atsiradusi šeima, kuri galėjo paimti visus keturis vaikus, tačiau tėvai labai pozityviai keičiasi, vykdo visus susitarimus ir nurodymus: remontuojasi būstą, tvarkosi savo socialines garantijas, kurių nebuvo tinkamai susitvarkę, lankosi pas gydytojus. Džiaugiamės, kad jie bent jau suprato, ko iš jų norima, nes daugybė tėvų nesupranta, prieštarauja mūsų nurodymams. Šitie sutiko su viskuo – vyras pasižadėjo ieškotis darbo, nors su darbais pas mus, aišku, sudėtinga, vaikai lankys darželį ir pan. Taigi manome, kad po kurio laiko vaikai jiems bus grąžinti. Vieną kitą mėnesį tegu vaikai pabūna globos namuose, tada žiūrėsime. Labai stebėsime, kaip šeima atlaikys artėjančias šventes. Aišku, ji bus stebima ir toliau“, - sakė tarnautoja.
Paklausta, ar šiuo metu žmonės negirtauja, pašnekovė tikino, kad jie „tvarkosi“, o ar ilgam – parodys laikas. „Gal juos paveikė ir tai, kad atsirado šeima, kuri paimtų visus keturis vaikus. Kai būsimoji globėja išdėstė jiems ir mums savo motyvus, tėvai labai susirūpino. Jie žino – kai vaikai pakliūna į šeimą, juos jau sunku susigrąžinti. Visgi, mūsų manymu, vaikams geriausia biologinėje šeimoje. Kai po gaisro nuvykau į ligoninę pasižiūrėti, kaip jaučiasi vaikai, kaip tik buvo atvykę tėvai. Matėsi, kad mažyliai, nepaisant nieko, prie jų prisirišę.
Globoti norinčioms šeimos 520 Lt išmoka atrodo per maža
Jeigu vaikai pakliūna pas giminaičius – senelius, dėdes ar tetas, jiems dar nėra tokios didelės traumos, nes jie visgi pažįsta tuos žmones. Svetimoje šeimoje prisitaikyti vaikams sudėtingiau, o ką jau kalbėti apie globos namus. Deja, globoti vaikus norinčių šeimų mažėja. Štai globos namuose turime vaiką, kuriam ieškojome šeimos Rokiškyje, kadangi čia jo gimtoji vieta, jis jau lanko čia pirmą klasę, bet taip ir nesurandame. Žmonės skundžiasi, kad viskas brangsta, o išmokos pakankamai mažos – 520 litų per mėnesį. Globėjų teigimu, jeigu jų globotiniai gautų bent nemokamą maitinimą mokykloje, jau būtų paspirtis, deja, nėra net tokios lengvatos. Dabar vaikus globoti paima nebent giminaičiai, nes jie jaučia pareigą, bet svetimi labai retai ryžtasi“, - tikino savivaldybės atstovė.
A. Silivanova sutiko, kad palikus vaikus socialinės rizikos šeimose, joms labai reikia pagalbos, o paslaugų labai trūksta. Pavyzdžiui, būtų efektyviau, jei psichologas pats eitų į tokias šeimas, nes jas atvesdinti nėra visada paprasta. Kita vertus, kai vaikai paliekami šeimoje, dažnai antrą kartą jų atimti nebereikia – mat tėvai žino, kad po antro karto jau bus taikoma ne laikinoji globa, bet sprendžiamas nuolatinės vaikų globos klausimas, taigi bando taisytis, kaip sugeba.
„Būna visokių atvejų. Pavyzdžiui, turime vienišą mamą, kuriai trūksta socialinių įgūdžių. Ji neturi priklausomybių, bet kai susipyksta su namiškiais, išeina, palikusi vaikus savo tėvams, pas kuriuos ir gyvena. Aišku, vaikai tuomet prižiūrimi senelių ir tarsi nepajunta pokyčių. Po kurio laiko grįžta mama ir vėl visi gražiai gyvena. Gana sudėtingas atvejis. Šiuo metu mama vėl sėkmingai grįžusi, bet mes jai griežtai pasakę, kad jeigu vėl dings, bus svarstomas vaikų globos klausimas.
Kita mama buvo šiek tiek slystelėjusi, vaikai buvo paimti į globos namus, tačiau ji dabar susitvarkiusi, žvali, labai patenkinta. Aišku, kirba nerimas, kad nepalūžtų, bet kol kas viskas gerai“, - pasakojo A. Silivanova.
Iš viso moteris pagimdė 8 vaikus
Vaikus globoti pasiryžusi Jūratė Juškaitienė iš Vilniaus teigė nesuprantanti, kaip per keletą dienų padėtis šeimoje galėjo taip stebuklingai pasikeisti.
„Šią istoriją sužinojau iš savo draugės, vaikų tetos, kuri jau globoja 3 vyresniuosius moters vaikus nuo kito vyro. Jai skauda širdį dėl jų, nerimauja ir vyresnioji jos globotinė, jau 18-metė, kuri keletą kartų juos lankė. Kadangi turiu globėjos patirties, pati šiuo metu globoju du vaikus, o keturis savus jau užauginau, nusprendžiau padėti. Iš pradžių mes abi norėjome paimti po du vaikus, tačiau kai mums pasakė, kad atiduotų tik visus keturis kartu, aš sutikau su sąlyga.Su tėvais susitikome lapkričio 7 d. Tačiau jau po kelių dienų gavau raštą, kad mano prašymas nebus svarstomas, nes situacija šeimoje gerėja. Tikrai nesuprantu, kodėl yra tokia skuba grąžinti vaikus į šeimą, užuot leidus juos kad ir laikinai pagloboti kitai šeimai.
Vaikai turi rimtų sveikatos sutrikimų, susijusių su gimdymo komplikacijomis ir pan. Neperdedama sakau, kad jei vaikai grįš atgal, jiems gresia ne tik sveikatos problemų, bet ir iškils pavojus gyvybei. Jau dabar jie atrodo išsekę. Žmonių teigimu, vaikai dažniau gyveno tvarte ir malkinėje nei gyvenamajame name. Globos namuose jau antrą savaitę jie pradėjo sirgti rimtomis ligomis – plaučių ir ausų uždegimais. Teta tikina, kad mačiusi juos dar kūdikystėje su mėlynėmis. O tarnautojai tikina, kad tikslingiausia šiuos vaikus kuo greičiau grąžinti į šeimą, nors tai visiškai neatitinka vaikų interesų turėti fiziškai ir emociškai saugią aplinką“, - piktinosi pašnekovė.
Vaikai nori namo, bet mama vadina kiekvieną sutiktą moterį
Anot jos, vaikai aiškiai ištroškę emocinių ryšių ir tiesia rankas į kiekvieną, pas juos atėjusįjį. Dar daugiau – jų aplankyti į ligoninę atvykusias tetas – pašnekovę bei tikrą jų tetą – vaikai pasitiko kreipiniu „mama“, nors yra tokio amžiaus, kad tikrai prisimena, kas yra jų tikroji mama.
„Jie tokie alkani žmogiško ryšio, kad bet kas gali pasiimti už rankos ir vestis. Vaikai nelankė darželio, nors jis šiai šeimai kainuotų vos 8 litus, jie būtų nuvežti seniūnijos transportu. Panašu, kad jie nėra matę žaislų, ką ten žaislų – šešiametė pirmą kartą gyvenime muilo burbulus ir labai išsigando. Blogiausia, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius slepia informaciją nuo tetos, kur yra vaikai – nesako nei globos namų, nei ligoninės. O juk ji – jų giminaitė, kuri nori su jais bendrauti, buvo nuvežusi susitikti ir savo globotinius. Iki tol jie nebendraudavo. Yra dar vienas moters vaikas, bet jis įvaikintas – jo įtėviai neleidžia jam bendrauti nei su biologiniais tėvais, nei su mano draugės globojamais vaikais.
Tai, ką vyresnieji vaikai pasakojo globėjai apie gyvenimą tuose namuose, yra baisu klausytis: buvo laikas, kai jie neturėjo, kur miegoti, nes vienintelę lovą namuose užėmė mama su sugyventiniu. Vyriausioji mergaitė iki 8 metų praktiškai ir augino jaunesnius brolius, kol galiausiai jie visi atsidūrė globos namuose. Motina į teismus dėl globos neatėjo. Žinoma, kai šių mažylių paklausi, ar nori namo, jie atsako teigiamai. Tačiau jie yra tokio amžiaus, kad už juos turi nuspręsti suaugusieji“, - įsitikinusi J. Juškaitienė.
Moters žiniomis, socialinė darbuotoja ir po vaikų atėmimo randa jų tėvus girtus, todėl jai visiškai nesuprantami tarnautojų motyvai, kuriais remiantis norima juos grąžinti šeimai, nors sveikas protas esą patartų visiškai priešingai. Taigi į galvą lenda įvairūs sąmokslo scenarijai – pradedant nuo nenoro, kad pinigai iškeliautų į kitą savivaldybę, baigiant aplaidžiu savo pareigų vykdymu.